Tris dienas mokėmės iš Europos bičių sveikatos mokslininkų, savo rankomis išbandėme varozės stebėsenos metodus ir pirmą kartą iš arti išgirdome apie erkę, kuri gali pakeisti visą Europos bitininkystę.

Rugpjūčio pabaigoje trylika Lietuvos bitininkų profesionalų asociacijos „Austėja“ narių dalyvavo didžiausiame šiemet Europoje organizuotame bitininkystės renginyje. Jį Slovėnijos bitininkų asociacijos būstinėje surengė Europos mokslo ir praktikos tinklas B-THENET kartu su Europos bitininkų asociacija (EBA) ir Slovėnijos bitininkų asociacija (SBA).

Programa buvo sudėliota taip, kaip bitininkai mėgsta labiausiai: rytais — mokslininkų paskaitos, po pietų — darbas prie avilių. Žemiau — svarbiausia, ką parsivežėme.

Nauja grėsmė, apie kurią verta žinoti jau dabar

Pirmosios dienos plenarinę paskaitą „A new threat for European Apiculture: Tropilaelaps mercedesae“ skaitė dr. Fani Hatjina — Graikijos biologė, Bičių instituto tyrimų vadovė ir Apimondia Bičių sveikatos mokslinės komisijos pirmininkė. Kalba ėjo apie azijinę erkę Tropilaelaps mercedesae, kuri artėja prie Europos.

Kuo ji skiriasi nuo varozės erkės. Tropilaelaps mažesnė, siauresnė ir pailgesnė nei Varroa destructor. Svarbiausia — jos dauginimosi ciklas darbininkių peruose kur kas greitesnis: kiaušinėlius ji pradeda dėti ankstesnėje lervutės stadijoje, o palikuonys subręsta sparčiau nei varozės. Stiprų užkrėtimą išduoda atidengti, skylėti perai (angl. bald brood).

Žala. Maitindamasi erkė sukelia sparnų ir kūno deformacijas. Tyrimai rodo stipriai sumažėjusį bitės skrydžio nuotolį ir pailgėjusį grįžimo į avilį laiką.

Kaip aptikti. Veiksmingiausi yra perų tyrimai: atskirų akučių atidengimas pincetu, ištisų perų plotų atidengimas vaško juostelėmis ir rėmelio sutrenkimo metodas (angl. bump method). Šeimos lygiu tinka dugno įdėklai su lipnia danga (nukritusias erkes žiūrint padidinamuoju stiklu), cukraus pudros barstymas tarp rėmų ir aplinkos DNR (eDNR) mėginiai.

Kaip kovoti. Tyrimuose didžiausią efektyvumą parodė skruzdžių rūgštis; amitrazas buvo neefektyvus. Labai gerai veikia ir biologinės priemonės — šeimų dalijimas arba perų pertraukos sudarymas, nes be perų Tropilaelaps greitai žūva.

Apimondia jau išleido skubų įspėjimą (Urgent Alert) dėl erkės plitimo, organizuoja vebinarus ir praktinius mokymus. Europai siūlomas veiksmų planas: skubiai informuoti bitininkus ir veterinarijos specialistus, sukurti greito pranešimo apie aptiktus židinius sistemą, parengti nacionalinius valdymo protokolus ir aplink židinius nustatyti bent 100 km apsaugines bei stebėsenos zonas.

Praktika bityne: kaip iš tikrųjų skaičiuoti varozės erkes

Po paskaitų persikėlėme į Slovėnijos bitininkų asociacijos bityną, kur vyko gyvos praktinės dirbtuvės — mokėmės ir patys išbandėme Varroa erkių skaičiavimo ir stebėsenos metodus. Užsiėmimus vedė Lotta Arancha, Švedijos žemės ūkio mokslų universiteto mokslininkė, ir dr. Karen Power, Neapolio Frederiko II universiteto Biologijos departamento tyrėja, bičių patologijos specialistė bei Europos projekto BEEXPERT koordinatorė.

Vertingiausia dalis — ne pats metodas, o diskusija apie tai, kada imti mėginį, kokio dydžio jis turi būti ir kaip interpretuoti skaičių priimant sprendimą gydyti. Tai leidžia dirbti pagal realų užkrėstumą, o ne pagal kalendorių.

Invazinės širšės, 101 gerosios praktikos patarimas ir politikos sesija

Antrosios dienos rytą prof. Dirk de Graaf aptarė intensyvios bitininkystės iššūkius ir biologinius bičių streso veiksnius, o dr. Karen Power plačiau pristatė invazines širšes bei jų plitimo grėsmes Europoje.

Renginyje pristatytas ir nemokamai dalintas naujasis B-THENET gerosios bitininkystės praktikos vadovas — jame apibendrinti 101 praktinis patarimas, pritaikytas 13 skirtingų ES bitininkystės kontekstų.

Popiet vyko politinio dialogo sesija su rekomendacijomis ES sprendimų priėmėjams. Buvo pristatytas veiksmų planas kovai su plintančiomis širšėmis ir bitynų apsaugai, aptartos demografinės tendencijos sektoriuje, jaunųjų bitininkų pritraukimas bei lyčių lygybės skatinimas, taip pat rekomendacijos dėl suklastoto medaus kontrolės, medaus autentiškumo užtikrinimo ir rinkos apsaugos.

Praktinė dalis vyko Koperyje, kur prie avilių stebėjome ir mokėmės, kaip praktiškai valdyti bei kontroliuoti orientalines širšes (Vespa orientalis). Vyko parodomieji darbai ir jaukų bei spąstų ruošimas.

Trečioji diena: Slovėnijos bitynuose ir prie medaus prekystalio

Paskutinę dieną vyko techninės-pažintinės ekskursijos. Lankėmės vietiniuose Slovėnijos bitynuose, kur stebėjome, kaip tradicinės bitininkystės praktikos derinamos su šiuolaikiniais sprendimais. Reikia pasakyti atvirai — daugeliu technologinių sprendimų ir darbo organizavimo Lietuvos profesionalūs bitininkai tikrai neatsilieka, o kai kur ir pirmauja.

Apžiūrėjome ant pastato stogo (12 aukštas) įrengtą miesto bityną ir susipažinome su bitininkavimo urbanistinėje aplinkoje specifika.

Bene naudingiausia dalis — medaus realizavimo formos. Lankėmės autentiškose vietinėse parduotuvėlėse ir stebėjome, kaip slovėnai sėkmingai parduoda medų per edukacines degustacijas ir platų produktų asortimentą. Tai sritis, kurioje mums tikrai yra ko pasimokyti.

Ką parsivežėme

• Pasirengimą naujai grėsmei. Žinome, kaip atrodo Tropilaelaps, kuo ji skiriasi nuo varozės erkės ir kodėl jos ieškoti reikia peruose, o ne ant suaugusių bičių.
• Tikslesnę varozės stebėseną. Sprendimas gydyti priimamas pagal išmatuotą užkrėstumą — mažiau nereikalingo vaistų naudojimo ir mažesnė liekanų rizika produkcijoje.
• Prevenciją dėl širšių. Vespa orientalis ir Vespa velutina Lietuvoje kol kas neaptiktos, bet plinta sparčiai. Turime praktines žinias apie spąstus ir bitynų apsaugą.
• Idėjų medaus realizavimui. Edukacinės degustacijos ir produktų asortimento plėtra kaip būdas parduoti brangiau ir tiesiogiai vartotojui.
• Metodinę medžiagą. B-THENET vadovą su 101 patarimu naudosime rengdami mokymus ir medžiagą asociacijos nariams.
• Kontaktus. Ryšius su kitų ES šalių bitininkų organizacijomis, B-THENET ir BEEXPERT projektų atstovais.