Straipsniai

2025 m. rugsėjo 22–26 dienomis Lietuvos bitininkų profesionalų asociacijos „Austėja“ nariai dalyvavo tarptautiniame bitininkų kongrese Apimondia 2025, vykusiame Danijoje. Tai buvo ypatinga patirtis – juk ne kasdien tenka sutikti bičiulių iš tolimiausių pasaulio šalių, aplankyti didžiulę bitininkystės įrangos ir reikmenų parodą, kurioje savo naujoves pristatė įvairių šalių gamintojai. Kur susitinka nuoširdumas, bendrystė, patirtis ir žinios

LIETUVOS BITININKŲ KONFEDERACIJA 2025 m. rugsėjo 11 INFORMACINIS PRANEŠIMAS Apie mūsų dalyvavimą, diegiant 2025 m. ES investicines priemones. Baigėsi dar vienas, 2025-tųjų medunešis,- pamaitintos bitės rengiasi žiemos poilsiui, medus išsuktas, paruoštas pardavimui ar pradžiuginti artimuosius bei bičiulius. Prabėgusią vasarą, nestokojusią nei klimato kaitos, nei ekonominių iššūkių, bitininkams buvo itin vertingos ES investicinės priemonės. Baigiantis svarbiausiems

,,Bitynų ganyklos – 2025″ – Lietuvos bitininkų konfederacijos edukacinis interneto reportažų ciklas, visuomenei skleisti žinias apie bičių produktų naudą žmonių sveikatai. Reportažuose užfiksuoti Lietuvos bitininkų konfederacijos prezidento Leopoldo Tarakevičiaus susitikimai su bitininkais, kurie dalijasi pažangaus bitininkavimo patirtimi, žiniomis apie kokybiško medaus gamybą ir bičių produktų naudą sveikatai, jo pateikimą, primena bitės išsaugojimo svarbą. Nuorodos: Žalčių

Bitininkystėje dažnai ieškoma vis naujesnių technologijų, įskaitant jutiklių, termokamerų, CO₂ analizatorių ar net akustinės įrangos diegimą. Tačiau pats prieinamiausias ir dažnai greičiausias būdas įvertinti bičių šeimos būklę, tai pačių bičių stebėjimas. Patyręs bitininkas geba iš keletos bičių duodamų ženklų pasakyti daugiau nei kai kurie prietaisai. Tai žinios, kurias reikia kaupti perduoti, nes jos tampa pamatu

Spietimas yra natūralus bičių dauginimosi būdas, užprogramuotas jų genetikoje. Tai gyvybiškai svarbus procesas, kuriuo bitės siekia užtikrinti rūšies tęstinumą. Nors spietimas dažnai suvokiamas kaip nuostolis bitininkui, bet sugautas ir tinkamai prižiūrėtas spiečius gali tapti produktyvia šeima, kartais net produktyvesne už senąją. Sugavus spiečių, svarbu jį tinkamai įkurdinti. Prieš spiečių keliant į avilį, rekomenduojama jį 2

Bičių elgsena yra rodiklis, atspindintis ne tik šeimos būklę, bet ir aplinkos bei bitininko įtaką. Supiktėjimas yra natūrali gynybinė reakcija, tačiau kai agresija trukdo darbui, kelia pavojų bitininkui ir aplinkiniams, tai gali būti signalas apie šeimos problemas. Suprasti šio reiškinio priežastis ir mokėti jas pašalinti būtina kiekvienam bitininkui. Viena dažniausių supiktėjimo priežasčių esti motinos problema.

Bičių šeimos produktyvumas ir išgyvenamumas priklauso nuo motinėlės apsiskraidymo sėkmės, kuri savo ruožtu priklauso nuo sveikų, vaisingų tranai. Tranai, vyriškos lyties bitės, atlieka itin svarbų vaidmenį užtikrinant genetinę įvairovę, reikalingą šeimos produktyvumui ir atsparumui ligoms. Skirtingai nei darbininkės, tranai nedalyvauja nešant nektarą, siuvant korius ar saugant avilį. Jų pagrindinė funkcija – reprodukcija. Tranų auginimui bičių

Medus yra puikus produktas, pasižymintis puikiomis maistinėmis ir gydomosiomis savybėmis. Tačiau jis taip pat gali būti jautrus įvairių teršalų, ypač pesticidų ir sunkiųjų metalų, kaupimuisi. Teršalai į medų papuola dviem keliais, (a) išoriniais (žemės ūkio ir pramonės tarša) bei (b) vidiniais (bitininkų naudojamos cheminės priemonės priešVarroa destructor erkes). Pesticidų užterštumas iš aplinkos Pesticidai į medų

Bičių surinktos žiedadulkės yra vienas vertingiausių bičių produktų, pasitarnaujantis kaip pagrindinis baltymų, vitaminų, riebalų ir mineralinių medžiagų šaltinis. Žiedadulkės naudojamos ne tik bičių šeimos mitybai, bet vis labiau populiarėja kaip maisto papildas žmonėms. Tačiau žiedadulkės yra itin jautrios įvairių aplinkos teršalų kaupimuisi, iš kurių dažniausiai aptinkami pesticidai ir sunkieji metalai. Pesticidai Bičių žiedadulkėse aptinkama itin

Bičių duonelė tai vertingas bičių produktas, gaunamas fermentuojant žiedadulkes, jas maišant su medumi. Duonelė yra nepakeičiamas bičių baltymų, vitaminų, riebalų ir mikroelementų šaltinis. Tačiau dėl bičių duonelėje dažnai kaupiasi aplinkos teršalai, .t.y, pesticidai ir sunkieji metalai. Pesticidų kaupimasis Pesticidų kaupumasis bičių duonelėje yra tiesiogiai susijęs su aplinka. Daugelis pesticidų, aptinkamų bičių duonelėje, atkeliauja su žiedadulkėmis,

Bičių vaškas yra unikalus produktas. Iš vaško bitės siuva korius, kuriuose vėliau saugo medų, bičių duonelę, augina perus. Tačiau bičių vaškas turi ir kitą, mažiau pageidaujamą savybę. Dėl lipofilinių (riebaluose tirpių) charakteristikų jis yra itin jautrus įvairių aplinkos teršalų kaupimuisi. Pagrindinės teršalų grupės, kurios randamos vaške, yra pesticidai ir sunkieji metalai. Pesticidai vaške Pesticidai į

Per pastaruosius dešimtmečius bitės susiduria su rimtais iššūkiais dėl jų mažėjimo visame pasaulyje. Vienas reikšmingiausių veiksnių, darančių neigiamą poveikį bičių sveikatai, yra pesticidai. Bitės gali susidurti su pesticidais įvairiais būdais. Dažniausiai bitės kontaktuoja su pesticidais tada, kai insekticidai yra purškiami ant žydinčių augalų. Bitės, rinkdamos žiedadulkes ir nektarą, gauna tiesioginį kontaktą su šiomis cheminėmis medžiagomis.

Sėkminga bitininkystė labai priklauso nuo kokybiškų bičių motinėlių prieinamumo. Motinėlės lemia bičių šeimos produktyvumą, stiprumą ir atsparumą ligoms. Bitininkystėje dažnai susiduriama su poreikiu laikinai išsaugoti didesnį motinėlių kiekį. Šiam tikslui taikoma speciali technika, vadinama motinėlių banku (angl. queen banking). Kodėl bitininkai naudoja motinėlių bankus? Motinėlių bankas yra specialiai paruošta šeima, kurioje narveliuose laikomos susiporavusios motinėlės.

Žiemos laikotarpis bičių šeimai yra ramybės metas, kuomet šeima sumažina savo aktyvumą iki minimumo. Paprastai žiemos metu bitės susiburia į kamuolį, kuriame palaiko pastovią temperatūrą, vartoja mažai maisto, o jų gyvybiniai procesai sulėtėja. Tačiau kartais bitininkai susiduria su netikėta situacija, kuomet žiemos metu šeimos ima auginti perus. Toks reiškinys gali sukelti rimtų problemų ir ženkliai

Bičių šeimų gebėjimas prisitaikyti prie ekstremalių oro sąlygų yra gyvybiškai svarbus jų išlikimui. Norint sėkmingai bitininkauti ir palengvinti darbštuolių dalią, mes turime suprasti, kaip ekstremalios oro sąlygos (tiek šaltis, tiek karštis, tiek sausros) veikia bičių elgesį ir šeimą. Svarbu supranti, kad individualių bičių kūno temperatūra daugiausia priklauso nuo aplinkos. Bitė sugeba palaikyti savo kūno temperatūrą

Bičių mityboje vienas svarbiausių komponentų yra baltymai. Baltymų bitės natūraliai gauna iš žiedadulkių ir bičių duonelės. Baltymai ypač reikalingi perų maitinimui ir jaunų bičių vystymuisi. Kai trūksta natūralių žiedadulkių šaltinių, bitininkams reikia užtikrinti baltymų papildų, kad šeimos išliktų produktyvios. Bitės visada pirmenybę teikia šviežioms žiedadulkėms. Kai trūksta žiedadulkių, bitės naudoja sukauptą bičių duonelę. Jei trūkumas užsitęsia

Angliavandeniai yra vienas iš pagrindinių bičių mitybos dalių. Gamtoje bitės angliavandenius gauna iš nektaro, tačiau kai natūralių šaltinių trūksta arba sezonas nėra palankus, bitininkams tenka papildyti jų atsargas cukraus sirupu ar kitais angliavandenių papildais. Vienas svarbiausių angliavandenių panaudojimo momentų yra ruduo, kai šeimos ruošiamos žiemai. Tuomet bitės intensyviai maitinamos 3:2 santykio cukraus sirupu (3 kg

Sveikos ir produktyvios bičių šeimos yra ne tik bitininko pasididžiavimas, bet svarbios visai ekosistemai. Tradicinė avilių priežiūra reikalauja nuolatinių fizinių patikrinimų, kurie reikalauja daug laiko ir pastangų. Norint sumažinti kaštus, bitininkai vis dažniau atsigręžia į daiktų internetą (angl. Internet of Things, IoT). Daiktų internetas yra technologinė koncepcija, kurioje jutikliai, davikliai ir matavimo sistemos, yra sujungtos

Pastaruoju metu bitininkystė susiduria su vis daugiau sunkumų, pavyzdžiui,erkėmis bei klimato kaitos keliamais iššūkiais. Šiems sunkumams spręsti vis dažniau pasitelkiamas dirbtinis intelektas (DI). Visų pirma, svarbu suprasti, kas yra pats dirbtinis intelektas. Paprastai kalbant, DI yra kompiuterinių technologijų ir algoritmų sritis, kurios tikslas sukurti sistemas, galinčias atlikti tokias užduotis, kurioms anksčiau reikėjo žmogaus intelekto, pavyzdžiui,

Vienas iš svarbiausių sėkmingos bitininkystės veiksnių yra kruopštus ir reguliarus bityno inventoriaus valymas bei dezinfekavimas. Kadangi bitės yra ganėtinai jautrios įvairioms ligoms ir parazitams, tinkamai prižiūrimas ir švarus inventorius yra svarbu. Bitininkams būtina žinoti skirtumus tarp valymo ir dezinfekavimo bei efektyviai taikyti abu procesus praktikoje. Valymas yra pirminis procesas, kurio metu mechaniškai arba chemiškai pašalinami

Bitės pasižymi išskirtiniu gebėjimu palaikyti stabilią temperatūrą savo avilyje, nepaisant kintančių aplinkos sąlygų. Ši savybė vadinama socialine termoreguliacija ir yra gyvybiškai svarbi šeimos išlikimui, vystymuisi bei produktyvumui. Skirtingais metų laikais bitės naudoja skirtingas šildymosi ir vėsinimosi taktikas. Optimali temperatūra bičių perų vystymuisi yra labai siaurame intervale, tarp 33 ir 36 °C. Tai reiškia, kad lervos

Problema: bitės žūva iš bado, nors avilyje yra maisto Žiemą viena dažniausių bičių žūties priežasčių tai maisto nepasiekiamumas, o ne jo stoka. Avilyje gali būti ir 20 kg medaus, bet jei jis netinkamai išdėstytas, bičių kamuolys gali jo nepasiekti. Jei tarp kamuolio ir maisto atsiranda per didelis tarpas, virš 3 cm ir korys šaltas bitės

Problema: netolygus maisto išsidėstymas avilyje Rudenį šeima dar gali aktyviai auginti perus, todėl bičių kamuolio formavimosi vietoje gali nebūti pakankamai maisto. Nors atsargų avilyje iš pirmo žvilgsnio gali būti daug, jos gali būti išsimėčiusios po visą lizdą, pavyzdžiui, sirupas sukrautas kraštuose, o lizdo centre, kur vėliau formuosis kamuolys, gali būti tuščia. Tokiu atveju žiemą bitės

Problema: per mažai tuščių korių medui sandėliuoti Bitės nustoja nešti nektarą, kai avilyje nebėra kur jo dėti. Tuo metu, kai medunešis įsibėgėja, perai jau dažniausiai užima didelę dalį lizdo, todėl sandėliavimo vietos reikia ieškoti meduviniuose aukštuose. Jeigu aukštų per mažai, nektaro nebus kur atnešti, todėl bus prarandamas laikas ir potencialus medaus derlius. Sprendimas – stebėti

Antroji žiemos pusė nuo sausio pabaigos iki pirmojo apsiskraidymo, tai pereinamasis laikotarpis iš pasyvios ramybės į aktyvėjantį ciklą avilyje. Nors dar šalta, saulė kyla aukščiau, dienos ilgėja ir tai daro poveikį bitėms. Dėmesio centre atsiranda padidėjęs maisto suvartojimas, pirmųjų perų auginimas ir pasiruošimas pavasariui. Prasideda pirmųjų perų auginimas Jei motina nebuvo izoliuota, ji gali pradėti

Pirmoji žiemos pusė nuo vėlyvo rudens iki sausio pabaigos tai ramiausias periodas bityne. Šeimos, pasiruošusios tinkamai, pereina šį laikotarpį beveik be trikdžių, o bitininko užduotis tik retkarčiais patikrinti, ar viskas vyksta pagal planą. Nors fizinė intervencija šiame etape beveik nedaroma, bet tai itin vis vien atsakingas metas. Drėgmės kontrolė Sausas avilio vidus yra viena iš

Ruduo žymi pereinamąjį laikotarpį iš aktyvaus į pasyvų sezoną. Tai metas, kai bitininko vaidmuo keičiasi. Šiuo metu nebe aktyviai bitininkaujama, o bitės verčiau stebimos iš toliau ir bandoma įsitikinti, kad šeimos tinkamai paruoštos žiemai. Nuo šio laikotarpio sprendimų priklauso, kaip bitės išgyvens šaltąjį sezoną. Perėjimas į pasyvią būseną Kritus temperatūrai, bitės susimeta į kamuolį, kuriame

Rudeninis bičių šeimų gydymas tai paskutinė galimybė užtikrinti, kad į žiemą šeima žengs be pavojingo gyvybei erkėtumo. Nors pagrindinis gydymas nuo Varroa destructor turėjo būti atliktas dar vasaros viduryje, prieš žieminės kartos vystymąsi, ruduo suteikia unikalią galimybę gydymą atlikti tada, kai avilyje nebelieka perų. Visgi, tradiciniai cheminiai vaistai varozės kontrolei dažnai nebeatlieka savo funkcijos. Jie

Tinkamas bičių maitinimas rudenį, tai vienas svarbiausių darbų ruošiantis ilgam žiemos laikotarpiui. Kad šeima išgyventų iki pavasario ir būtų pasirengusi naujam sezonui, reikia pasirūpinti ne tik pakankamu maisto kiekiu, bet ir jo tinkama sudėtimi ir paskirstymu avilyje. Rudeninis maitinimas yra sąmoningas bitininko veiksmas, užtikrinantis, kad bitėms netrūks atsargų net ir esant permainingoms oro sąlygoms. Viena

Stiprios, sveikos ir ilgaamžės bičių šeimos paruošimas žiemai tai vienas svarbiausių bitininko tikslų vasaros pabaigoje ir rudenį. Nuo šio etapo priklauso, ar šeima išgyvens žiemą ir sėkmingai pradės naują sezoną pavasarį. Ruošimasis žiemai vyksta dar aktyviuoju laikotarpiu, kai būtina užtikrinti, kad bitės būtų sveikos, aprūpintos pakankamu maisto kiekiu ir apsaugotos nuo parazitų. Svarbiausias pasiruošimo žiemai

Stiprios ir gausios bičių šeimos išauginimas – tai pagrindinis bitininko tikslas pavasario ir vasaros pradžios laikotarpiu. Tik tinkamai vystoma ir laiku sustiprinta šeima sugeba efektyviai išnaudoti trumpą, bet intensyvų medunešį bei surinkti maksimalų medaus kiekį. Tam būtinas tikslus bičių vystymosi procesų supratimas ir aktyvus šeimos valdymas visais etapais. Bičių šeimos vystymasis pavasarį vyksta cikliškai, t.y.,

Varroa destructor erkės yra vienos pavojingiausių bičių parazitų, tiesiogiai paveikiančios šeimą, jos produktyvumą ir net išgyvenamumą. Vėlyvas pavasaris bei vasaros pradžia – tai laikas, kai perų kiekis avilyje didžiausias, todėl erkių populiacija auga eksponentiškai ir vėliau tai gali sukelti didelę žalą bičių šeimai. Erkes būtinai reikia pašalinti prieš žiemos bičių kartos vystymąsi. Norint tai įvykdyti

Pavasaris bitininkystėje tai laikas, kai kiekvienas veiksmas turi vieną ir pagrindinį tikslą – užauginti kuo daugiau stiprių, darbingų bičių iki prasidedant pagrindiniam medunešiui. Tik tada, kai iki medunešio pradžios šeimoje jau būna suformuota didelė lauko bičių masė, galima tikėtis gero derliaus. Kad šis tikslas būtų pasiektas, šeimos turi būti aktyviai plečiama ir skatinama nuo pat

Pavasaris yra ypatingas laikotarpis bičių šeimoms, nes tai laikas, kai jos pereina nuo žiemos ramybės būsenos prie aktyvaus vystymosi. Būtent pavasarį suformuojamas būsimos šeimos stiprumas, nuo kurio tiesiogiai priklauso šeimos produktyvumas pagrindinio medunešio metu. Bitininko užduotis šiuo metu yra užtikrinti optimalias sąlygas šeimai stiprėti ir išvengti žūčių. Pirmasis žingsnis pavasarį, tai šeimos stiprumo įvertinimas, apie

Ankstyvas pavasaris tai vienas svarbiausių laikotarpių bičių metų cikle. Po ilgo žiemos poilsio bitininkas turi įvertinti, kaip šeima peržiemojo ir ar ji pasiruošusi artėjančiam sezonui. Tinkamai atlikta pirmoji apžiūra leidžia laiku pastebėti problemas ir užtikrinti stiprią sezono pradžią. Apžiūros laikas ir tikslas Pirmoji apžiūra atliekama po pirmojo pavasarinio apsiskraidymo. Tai būna dažniausiai kovo mėnesio viduryje

Bičių avilio mikroklimatas yra subtiliai sureguliuota aplinka, kurią aktyviai palaiko bičių šeima, siekdama užsitikrinti išlikimą. Svarbiausi mikroklimatą lemiantys veiksniai yra temperatūra, santykinė oro drėgmė ir anglies dioksido (CO₂) koncentracija. Temperatūra Bitės pasižymi puikiu gebėjimu reguliuoti temperatūrą. Perų auginimo metu lizdo centre palaikoma pastovi 33-36 °C temperatūra, kuri būtina tinkamam perų vystymuisi. Bitės šilumą generuoja skraidomųjų

Veislinių bičių motinų įdavimas yra vienas jautriausių procesų. Kadangi šios motinos yra brangios ir perkamos iš specializuotų veislynų, jų priėmimo sėkmė yra būtina, nes praradus motiną, patiriamas rimtas finansinis nuostolis. Kodėl svetima motina – iššūkis šeimai? Bitės evoliuciškai prisitaikiusios auginti ir priimti motinas, kurios vystosi jų pačių avilyje. Tokios motinos, nepriklausomai nuo atsiradimo būdo (t.y.,

Tam, kad nauja motina būtų priimta sėkmingai, būtina suprasti, kokiomis sąlygomis bitės sutinka ją kaip „saviškę“, nes tai lemia priėmimo sėkmę. Toliau aptarsime kelis pagrindinius motinos įdavimo metodus, kurie yra pasitvirtinę praktikoje ir taikomi įvairiuose pasaulio regionuose. 1. Klasikinis įdėjimas narvelyje su kandi tešla Tai plačiausiai naudojamas metodas, rekomenduojamas daugelyje bitininkystės vadovėlių ir patikrintas praktikoje

Apis mellifera bičių lizdo tūris Pastebėta, kad natūralioje aplinkoje bičių Apis mellifera lizdų tūris dažniausiai svyruoja nuo 40 iki 60 litrų. Šis tūris laikomas optimaliu, kadangi jis leidžia motinai dėti kiaušinėlius be perstojimo, taip pat palaikyti stabilų mikroklimatą perų auginimo metu. Mažesnis tūris gali riboti šeimos vystymąsi ir skatinti spietimą, o per didelis per daug išskaido

Trumpai apie spietimą Spietimas – tai natūralus medunešių bičių dauginimosi būdas, užtikrinantis rūšies tęstinumą gamtinėmis sąlygomis. Tačiau bitininkystėje šis procesas dažnai suvokiamas kaip nuostolingas procesas, nes su spiečiumi iš avilio pasitraukia ne tik motina, bet ir dalis stipriausių rinkėjų. Tai lemia sumažėjusį medaus derlių. Spietimo instinktą iššaukia tam tikros biologinės sąlygos, kurios susiformuoja stipriose šeimose

Trumpai apie spietimą Spietimas yra natūralus bičių dauginimosi būdas, kuris gamtinėmis sąlygomis užtikrina rūšies išlikimą. Su spiečiumi iš avilio išskrenda senoji motina ir apie 1/2 bičių (daugiausiai lauko bitės), o avilyje lieka užuomazga naujai motinai – motininiai lopšeliai. Tačiau iš bitininkystės požiūrio, tai nepageidautinas reiškinys, nes spietimas sumažina rinkėjų skaičių sezono piko metu, sutrikdo avilio

Spietimas – tai natūralus ir biologiškai būtinas bičių šeimos dauginimosi procesas, tačiau dabar bitininkystėje jis vertinamas kaip žalingas reiškinys, sukeliantis bičių ir medaus nuostolius. Spiečianti šeima netenka iki pusės ar daugiau darbinių bičių ir praranda seną motinėlę. Todėl spietimo kontrolė yra viena svarbiausių bičių šeimų priežiūros užduočių. Vienas iš efektyviausių biologinių spietimo valdymo metodų yra

Motinų izoliavimo technologija tai modernus bitininkystės metodas, kurio esmė yra laikinas bičių motinėlės uždarymas specialiai tam pritaikytuose izoliatoriuose. Šios technologijos poreikį ir atsiradimą paskatino daugelis svarbių veiksnių, tokių kaip klimato pokyčiai, bičių šeimų perkėlimas tarp įvairių regionų, naujų kenkėjų, o ypač Varroa destructor erkių paplitimas bei mokslo pažanga, leidusi geriau suprasti bičių biologiją ir šeimų

Bičių šeimoje kiekviena darbininkė bitė atlieka skirtingus darbus, priklausomai nuo savo amžiaus. Tai vadinama amžiaus polietizmu, reiškiniu, kai bitė per gyvenimą palaipsniui pereina nuo vienos užduoties prie kitos ir tai vyksta labai aiškia bei tvarkinga seka. Šie pokyčiai nėra atsitiktiniai, nes juos reguliuoja hormonai, fiziologinė bitės būsena ir aplinkos sąlygos, o ypač šeimos poreikiai. Bitės

Bitės geba atpažinti savo šeimos narius pagal unikalų kvapą, kurį lemia jų žarnyno mikrobiota. Kiekviena šeima turi savitą mikrobiotos sudėtį, priklausančią nuo šeimos mitybos ir genetikos. Ši vidinė mikroorganizmų visumą atlieka kertinį vaidmenį bičių socialiniame gyvenime ir šeimos saugume. Mikrobiota – tai dar vienas nematomas, bet kertinis šeimos atributas. Šeimos narių atpažinimas Bitės identifikuoja savo

Bitės – vieni geriausiai besiorientuojančių aplinkoje vabzdžių, pasižyminčių įgimtu gebėjimu ksliai grįžti į tą patį avilį, nepaisant to, kad maisto gali ieškoti net už 3–5 km nuo jo. Išties, oientacija yra neatsiejama nuo stiprios šeimos produktyvumo. Svarbiausias orientavimosi komponentas – saulės kompasas. Bitės skrenda nustatydamos kampą pagal saulės poziciją, o jei būna debesuota, jos naudoja

Bičių mityba yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių šeimos sveikatą, vystymąsi ir atsparumą aplinkos poveikiui. Bičių šeima veikia kaip darnus superorganizmas, kurio gerovė priklauso nuo įvairiapusio maisto šaltinių gausos. Pagrindiniai šios mitybos komponentai yra gaunami iš nektaro ir žiedadulkių, tačiau bičių fiziologijai būtini ir kiti mitybos elementai: vanduo, lipidai, mineralai, vitaminai ir įvairios biologiškai aktyvios medžiagos.

Visos bitės pereina sudėtingą transformacijos procesą, vadinamą metamorfoze. Šis procesas apima keturias atskiras stadijas: kiaušinėlį, lervą, lėliukę ir išsiritusią suaugusią bitę. Pirmosios trys stadijos – kiaušinis, lervutė ir lėliukė – bendrai vadinamos perais. Kiaušinio stadija Kiaušinių dėjimą atlieka motinėlė, kuri deda mažus, perlų baltumo, dešrelės formos kiaušinėlius švarių akučių dugne. Kiaušinėliai yra apie 1,2–1,8 mm

Bitininkaujant itin svarbu pasirinkti tinkamą bičių porūšį, nes jo savybės turi didelės įtakos priežiūrai ir bendram produktyvumui. Europoje ir visame pasaulyje populiariausi trys bičių porūšiai – tai Buckfast, Karnikos (Apis mellifera carnica) ir Italijos (Apis mellifera ligustica) bitės. Kiekvienas iš jų turi savitų genetinių ir elgsenos bruožų, kurie lemia jų prisitaikymą skirtingiems klimato regionams, bitininkavimo

Motinėlės poravimosi skrydžiai yra esminis bičių gyvenimo ciklo momentas. Šis unikalus ir sudėtingas biologinis procesas leidžia motinėlei sukaupti spermą visam gyvenimui, o nuo skrydžio sėkmės priklauso visos šeimos produktyvumas, sveikata bei genetinė sudėtis. Motinėlės lytiniai organai ir brandos periodas Motinėlė subrėsta per 5–6 dienas po išsiritimo. Brandos metu pilnai susiformuoja kiaušidės bei spermateka, kurioje laikoma

Bičių šeimas sudaro trys pagrindinės kastos: motinėlė, daugybė darbininkių (moteriškos lyties) ir tranai (vyriškos lyties). Kiekviena kasta atlieka savitą funkciją, užtikrinančią šeimos gyvybingumą, reprodukciją ir darbų pasidalijimą. Visgi bičių reprodukcijoje pagrindiniai veikėjai yra haploidiniai tranai ir diploidinės motinėles. Tranai – vyriškos kilmės bitės Tranai yra vyriškos lyties bitės, pasižyminčios išskirtine genetine kilme. Tranų pagrindinė funkcija

Informacijos perdavimas bičių šeimose tai būtina sąlyga darnai ir šeimos efektyvumui. Feromonai tai vienas svarbiausių bičių bendravimo būdų. Feromonai yra cheminiai signalai, kuriuos išskiria bitės bei gali atpažinti. Feromonai reguliuoja visus bičių šeimos procesus: nuo darbų pasiskirstymo iki lopšelių siuvimo. Motinėlės feromonų kompleksas Motinėlės kvapas nulemia visos šeimos procesus. Pagrindinė kvapiųjų medžiagų grupė, kuri išsiskiria

Bitės garsėja ne tik medumi ir sudėtingu socialiniu gyvenimu, bet ir ypatinga komunikacijos forma, t.y., „šokių kalba“. Šį unikalų bičių elgesį išsamiai ištyrė ir paaiškino Nobelio premijos laureatas Karlas von Frischas, kuris eksperimentiniu būdu atskleidė bičių šokių reikšmę informacijos perdavimui apie maisto šaltinius ir kitus bičių produktus. Įdomu, jog naujausi eksperimentai rodo, kad šokis teikia

Geri bitininkystės rezultatai priklauso nuo keturių faktorių: vietovės, orų, bitininko sugebėjimų ir… bičių genetikos. Vietovės ir orų dažniausiai pasirinkti negalime, savo sugebėjimus kasmet patobuliname, bet bičių genetikos dažniausiai negebame keisti. Tačiau kiekvienas iš mūsų galime atlikti mėgėjišką selekciją savo bitynuose ir patys veistis motinėles. Tam reikia žinoti pagrindinius motinų atrankos kriterijus, paremtus gerosiomis praktikomis. Todėl

Birželio 5 dieną įvyko ilgai lauktas susitikimas su žemės ūkio ministru Ignu Hofmanu. Mano, kaip Lietuvos bitininkų profesionalų asociacijos „Austėja“ vadovo iniciatyva,  į šį susitikimą buvo pakviestos ir kitos šalies bitininkų asociacijos – Nacionalinė bičių selekcininkų asociacija, Lietuvos bitininkų sąjunga bei Lietuvos bitininkų konfederacija. Susitikimo metu buvo aptartos visų asociacijų  svarbiausios bitininkystės sektoriaus problemos ir

Bičių veisimas, arba selekcija, yra vienas kertinių sėkmingos bitininkystės principų. Tai sąmoningas bičių, pasižyminčių pageidaujamomis savybėmis, parinkimas tam, kad šios savybės būtų perduodamos ateities kartoms. Toks procesas būtinas norint sustiprinti bičių šeimas, jų atsparumą ir produktyvumą. Siekis išryškinti naudingas savybes Pagrindinis selekcijos tikslas – pagerinti savybes, svarbias tiek bičių išlikimui, tiek bitininko sėkmei. Atsparumo Varroa

Bičių šeimos sveikata ir produktyvumas glaudžiai susiję su individų genetine sandara. Nors visos moteriškos lyties bitės šeimoje – motinėlė ir darbininkės – paveldi tą patį genomą, nežymūs genetiniai skirtumai tarp darbininkių, atsirandantys dėl motinėlės poravimosi su daugybe tranų, turi reikšmingą įtaką visos šeimos savybėms ir atsparumui. Norint užtikrinti šeimų gyvybingumą ir sveikatą, būtina suprasti, kaip

Per pastaruosius dešimtmečius visame pasaulyje stebimas spartus bičių nykimas tapo rimta ekologine ir žemės ūkio problema. Kadangi bitės yra pagrindiniai augalų apdulkintojai, jų nykimas paveikia tiek ekosistemą, tiek maisto gamybą. Dažnai vartojamas terminas Colony Collapse Disorder, CCD reiškia staigų, masinį bičių pradingimą iš avilio. Pirmiausia, didžiausia problema yra Varroa destructor erkės. Šios erkės minta bičių

Bitės gyvenimą sudaro virtinė sudėtingų virsmų – nuo mažos lervutės iki suaugusios bitės ar motinėlės. Šiuos virsmus valdo hormonai – vidiniai cheminiai signalai, kurie nulemia, kaip bitė vystysis ir kokį vaidmenį atliks šeimoje. Svarbiausi bičių hormonai yra juvenilinis hormonas (trumpinamas JH) ir ekdisteroidai. Jie reguliuoja tiek kūno vystymąsi, tiek elgsenos pokyčius, tiek bitės ilgaamžiškumą, tiek

Baltasis riebalinis audinys bičių organizme – tai ne tik energijos rezervuaras, bet ir šeimą sujungiantis medžiagų apykaitos šaltinis, atliekantis daugybę kritiškai svarbių funkcijų. Šis audinys atlieka tiek individualias, tiek bendruomeninis užduotis, pradedant nuo bitės fiziologijos palaikymo iki bičių kartų kaitos stabilumo. Pradėdamas, pirmiausiai noriu paminėti, kad baltasis riebalinis audinys, pirmiausia, yra bičių metabolinis centras. Jame

Baltasis riebalinis audinys yra vienas svarbiausių bičių organizmo audinių, pradedantis formuotis dar labai ankstyvoje raidos stadijoje. Jo vystymasis prasideda lervos fazėje, kai lerva intensyviai maitinama bičių pieneliu. Šis audinys atsiranda iš ląstelių, kurios kaupia maistines medžiagas. Riebaliniame audinyje pagrinde turime du ląstelių tipus: trofocitus bei oenocitus. Audinys formuojasi pilvelio srityje, bet mažesniais kiekiais aptinkamas ir

Bičių šeima – tai ne pavienių individų sankaupa, o glaudžiai koordinuota biologinė sistema, kartais net vadinama superorganizmu. Šiame kontekste apsauga nuo ligų neapsiriboja vien pavienio individo imuniniu atsaku. Visos šeimos mastu veikiantys mechanizmai sudaro vadinamąjį kolektyvinį imunitetą. Kitaip tariant tai šeimos gebėjimas bendrai mažinti užkrėtimų plitimą, užkirsti kelią infekcijoms. Vienas svarbiausių kolektyvinio imuniteto mechanizmų yra

Kaip ir kiekvienas organizmas, bitės turi imuninę sistemą, kuri yra kertinė jų išlikimui. Tai ypač svarbu atsižvelgiant į tai, kad bitės gyvena tankiai apgyvendintoje ir šiltoje aplinkoje, kurioje lengvai plinta įvairūs patogenai. Individualaus imuniteto supratimas svarbus tiek moksliniu, tiek praktiniu bitininkystės požiūriu, nes padeda paaiškinti ligų plitimo mechanizmus šeimose ir atrinkti atsparias bičių linijas. Tiriant

Acarapis woodi aptikimas sudėtingas ir reikalaujantis specifinių įgūdžių bei priemonių. Skirtingai nei išorinės erkės, ši rūšis nėra matoma plika akimi, o simptomai – dažnai neaiškūs. Dėl to tiksli diagnostika būtina norint įvertinti infekcijos lygį ir nuspręsti dėl kontrolės priemonių. Mikroskopinis tyrimas Tiksliausias būdas nustatyti Acarapis woodi populiaciją tai mikroskopinis bičių trachėjų tyrimas. Procedūra: Iš vienos

Kadangi Acarapis woodi gyvena vidinėje bičių kvėpavimo sistemoje – trachėjose – jos kontrolė reikalauja specifinių priemonių. Skirtingai nei Varroa destructor, ši erkė yra nepasiekiama išorinėms kontaktinėms medžiagoms. Veiksmingiausios priemonės – genetinis atsparumas bei speficinės lakios cheminės medžiagos. 1. Atsparių bičių linijų naudojimas Vienas svarbiausių ir praktiškai įgyvendinamų metodų – tai atsparių bičių linijų, ypač Apis

Acarapis woodi parazituodamos bites jų trachėjose sukelia reikšmingą pokytį bitėms. Erkės maitinasi hemolimfa, pradurdamos kvėpavimo takų sieneles, o tai sukelia vietinį uždegimą, trikdo deguonies apykaitą ir lėtina dujų difuziją. Dėl šios priežasties pažeidžiamos pagrindinės bitės gyvybinės funkcijos. Infekuotose bitėse stebimi šie fiziologiniai pokyčiai: sumažėjusi aerobinė ištvermė (bitė greičiau pavargsta), kvėpavimo trukdžiai (trachėjų spindžio užsikimšimas), sumažėjusi

Acarapis woodi populiacijos augimas vyksta nepastebimai. Jis priklauso nuo šeimos stiprumo, sezono laikotarpio ir jaunų bičių kiekio. Kadangi ši erkė gyvena bičių trachėjose, erkių populiacijos dinamika skiriasi nuo išorinių parazitų (Varroa desctructor) – Acarapis woodi nematome plika akimi, bet tik pasiekus kritinį lygį bitininkas pastebi padarinius. Beje, svarbu paminėti, kad šios erkės išorinėje aplinkoje ilgai

Acarapis woodi – tai vidinis parazitas (erkė), pažeidžiantis bites (Apis mellifera). Šios erkės gyvena bičių kvėpavimo sistemoje, o tiksliau – trachėjose. Trachėjos yra tuščiaviduriai kvėpavimo vamzdeliai, prasidedantys krūtinėje ir išsiraičiusios per visą bičių organizmą, kad aprūpintų bites deguonimi bei pašalintų anglies (IV) oksidą bei vandenį. Skirtingai nei išoriniai parazitai, ši erkė veikia mums nepastebimai, bet

Miško skruzdėlės – tai svarbūs miškų ekosistemos vabzdžiai, tačiau pavasarį jos gali tapti itin pavojingomis bičių šeimoms. Pavasarį, dar prieš sužaliuojant miškui, kai natūralių maisto šaltinių dar nėra, skruzdėlės suaktyvėja ir ima ieškoti baltymų. Jei bičių šeima silpnesnės, ypač po sunkios žiemos, skruzdėlės gali įsibrauti į avilį ir išnešti perus arba tiesiogiai pulti suaugusias bites.

Vaško kandys bei jų lervos yra kenkėjai, galintys padaryti žalos tiek aviliuose, tiek saugomiems koriams. Kandžių lervos minta koriais, sugraužia juos, ir palieka vaizdžiai matomus šilkinius tunelius ir ekskrementus. Kandys yra viena iš aktulią bičiulių problemų, galinčių pabloginti ateinančio sezono medaus prisukimo rezultatus. Svarbiausia prevencinė priemonė – sandėliuoti tik šviesius korius, kuriuose nebuvo išsiritusi nei

Kultūrinė kontrolė – viena iš svarbiausių Varroa destructor kontrolės strategijų, aprašytų šiuolaikinėje bitininkystės literatūroje. Ji apima bitininkystės praktikas ir šeimų priežiūros metodus, kurie padeda mažinti erkių populiaciją be cheminių priemonių naudojimo. Tai yra prevencinė strategija, neturinti neigiamo poveikio nei bitėms, nei jų produktams. Pagrindinis kultūrinės kontrolės tikslas – stabdyti arba mažinti Varroa populiacijos augimą, apribojant

Biologiniai Varroa destructor kontrolės metodai apima gyvų organizmų ir natūralių bičių apsauginių mechanizmų naudojimą kovai su erkėmis. Šis požiūris iš esmės skiriasi nuo cheminės kontrolės, kuri remiasi sintetinių medžiagų naudojimu. Biologinės priemonės dažniausiai laikomos tvaresnėmis, o integruoto kenkėjų valdymo (IPM) sistemoje jos užima aukštesnę poziciją nei cheminiai preparatai. Viena iš biologinės kontrolės krypčių – natūralių

Vienas pagrindinių metodų, taikomų kovojant su Varroa destructor erkėmis bičių šeimose, yra cheminė kontrolė. Tai tiesioginė intervencinė priemonė, skirta esamai erkių populiacijai naikinti. Nors cheminiai preparatai dažnai yra plačiausiai naudojama priemonė, integruoto kenkėjų valdymo (IPM) sistemoje jie laikomi paskutine gynybos linija – naudojami tik tada, kai biologinės ar biotechninės priemonės yra nepakankamos arba negalimos. Cheminių

Norint laiku imtis veiksmingų priemonių prieš Varroa destructor erkes ir išvengti bičių šeimos žūties, būtina tiksliai žinoti, koks yra užkrėtimo lygis. Užkrėtimo vertinimas leidžia priimti pagrįstus sprendimus dėl gydymo bei stebėti taikomų kontrolės priemonių efektyvumą. Žemiau pateikiami keli pagrindiniai praktiniai metodai, kuriuos bitininkai gali taikyti norėdami įvertinti erkių kiekį avilyje. Vienas dažniausiai naudojamų metodų, ypač

Varroa destructor erkės yra viena svarbiausių bičių (Apis mellifera) grėsmių pasauliniu mastu. Nors pačios erkės yra palyginti mažos, jų poveikis pavienėms bitėms ir visai šeimai yra daugialypis ir sisteminis. Didžiausia Varroa daroma žala yra tiesiogiai susijusi su riebalinio audinio pažeidimu. Šis audinys atlieka daug gyvybiškai svarbių funkcijų: jis reikalingas imuninei gynybai, termoreguliacijai, skysčių balanso palaikymui,

Varroa destructor populiacijos augimas bičių šeimoje yra itin spartus, geometrinis procesas, kuris, jei nekontroliuojamas, per vieną sezoną gali lemti kritinį užkrėtimo lygį, kai šeimai išgyventi nebėra galimybių. Viena apvaisinta patelė per kelis mėnesius gali išauginti dešimtis naujų erkių, o jų dauginimosi ciklas glaudžiai susijęs su bičių perų vystymusi. Kuo daugiau perų – tuo didesnės erkių

Ilgą laiką buvo manoma, kad Varroa destructor erkės minta daugiausia bičių hemolimfa – tarsi „bičių krauju“. Tačiau naujausi tyrimai parodė, kad pagrindinis šių parazitų mitybos taikinys yra ne hemolimfa, o baltasis riebalinis kūnas – itin svarbus ir daugiafunkcis bičių audinys. Šis atradimas iš esmės pakeitė požiūrį į Varroa žalą ir padėjo geriau suprasti, kodėl net

Varroa destructor erkė – tai parazitinis voragyvis, tapęs viena pagrindinių grėsmių bitėms (Apis mellifera) visame pasaulyje. Skirtingai nei Azijos bitė (Apis cerana), su kuria ši erkė evoliucionavo kartu, A. mellifera neturi natūralaus atsparumo ar elgsenos mechanizmų kovai su šiuo parazitu. Dėl šios priežasties, be aktyvios bitininko kontrolės, šeimos, užkrėstos Varroa erkėmis, dažnai neišgyvena ilgiau nei

Kovo 19 d. įvyko ZOOM susitikimas su ŽŪM. Prieš susitikimą gavome fiksuotų įkainių suvestinę. Ministerija siūlys šias priemones įtraukti į paramą be reikalavimo pateikti tris komercinius pasiūlymus. Tačiau kitam inventoriui, kuris nėra šiame sąraše, vis dar reikės trijų komercinių pasiūlymų. Išsakydamas „Austėjos“ poziciją, pateikiau mūsų nuostatą – siekti greitesnio perėjimo prie tiesioginių išmokų. Kol kas

Kovo 1 dieną įvyko LBPA „Austėja“ kasmetinis visuotinis ataskaitinis susirinkimas. Jo metu buvo pristatytos veiklos ir finansinės ataskaitos. Į asociaciją priimti penki nauji nariai. Asociacijos narių prižiūrimų bičių šeimų skaičius padidėjo daugiau nei 800. Aptarti 2024 metų nuveikti darbai, numatytos gairės būsimiems projektams ir užtikrintas neužbaigtų darbų tęstinumas. Susirinkime dalyvavo Nacionalinės selekcininkų asociacijos vadovas dr.

š. m. sausio 31 d. įvyko Zoom susitikimas ŽŪM  –Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento specialistės Agnės Kolkaitės  kvietimu. Susitikimo metu pagal derinimo pažymą buvo aptarta pastabos, pateiktos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. rugpjūčio 12 d. įsakymo Nr. 3D-333 „Dėl Medaus techninio reglamento patvirtinimo” pakeitimo” projektui

Susitikime dalyvavo vyriausiasis specialistas atsakingas už bitininkystės klausimus Marius Tendzegolskis, Gyvulininkystės ir gyvūnų gerovės skyriaus vedėja Dalia Laureckaitė- Tumelienė. Specialistai pristatė naujieną paramų taisyklėse,kad atsirado galimybė apmokėti komunikacijos specialisto paslaugos asociacijoms.      

     Gruodžio 18 d. įvyko ZOOM susitikimas su Kaimo reikalų komiteto nariais. Susitikimui vadovavo pirmininkas Kęstutis Mažeika, dalyvavo Viktoras Pranckietis ir Bronis Ropė, kurie puikiai žino bitininkų problemas, nes jos jiems jau buvo išsakytos anksčiau. Turėjome daug vilčių, kad naujai išrinktas komitetas atkreips dėmesį į bitininkystės sektoriaus problemas ir prisidės prie jų sprendimo.  

Š. m. lapkričio 12 d. Valstybinėje augalininkystės tarnyboje prie žemės ūkio ministerijos buvo organizuojamas gyvas, kartu su galimybe prisijungti nuotoliu, susitikimas dėl tinkamo augalų apsaugos produktų naudojimo bei kylančių problemų dėl galimo bičių apsinuojimo augalų apsaugos produktais, siunčiamų pranešimų bičių laikytojams, kai planuojami purkšti žydintys augalai / pasėliai augalų apsaugos produktais pavojingais bitėms. Susitikime dalyvavo

Rugpiūčio 15 dieną Senovinės bitininkystės muziejuje šventėje  MEDKOPIO PABAIGOS FESTIVALIS’24 „PAGAUK SPIEČIŲ“ susitiko asociacijos motinėlių augintojai. Aptarti vasaros rezultatai, pakalbėta apie  niuansus motinėlių auginime, dėl atsirandamų priežasčių, nepriklausomų nuo bitininko. Šventė smagi, sutikta nemažai bičiulių.

2024 rugsėjo pradžioje ,kaip LBPA ,,Austėja‘‘ vadovas sulaukiau skambučio iš Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko Viktoro Pranskiečio. Jam patekę siūsti raštai į seimą ir ministeriją dėl bitininkystės problemų, paskatino jį mums paskambinti. Trumpai išdėsčiau pagrindines problemas. Supratęs,kad problemų nemažai,Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas iniciavo susitikimą,kad būtų galima nuodugniau aptarti bitininkų rūpesčius. V.Pranskiečio siūlymu turėtų dalyvauti

Tarpusavyje susietas miškų ir bitininkystės tinklas Miškai, dažnai vadinami Žemės plaučiais, atlieka itin svarbų vaidmenį palaikant planetos sveikatą. Miškas – tai ne tik mediena ir jos gaminiai. Tai gyvybiškai svarbios ekosistemos, palaikančios įvairią florą ir fauną, reguliuojančios klimatą ir suteikiančios esminius išteklius žmonėms išgyventi. Tarp daugelio rūšių, klestinčių miško ekosistemose, bitės yra vienos iš svarbiausių.Atkreiptinas

Prie straipsnių angliškų pavadinimų prisegtos nematomos nuorodos. Su pelyte nuspaudus atsiverčia originalas. A derived honey bee stock confers resistance to Varroa destructor and associated viral transmission Išveistas bičių porūšis suteikiant atsparumą Varroa destructor ir jo sąryšys su viruso perdavimu. Trumpai Paviršinis parazitasVarroa erkės kelia didžiausią grėsmę veisiamų bičių (Apis mellifera) šeimoms ir jų kolonijoms visame pasaulyje. Nepaisant didelių pastangų naudojant ir