Straipsniai

Bitės garsėja ne tik medumi ir sudėtingu socialiniu gyvenimu, bet ir ypatinga komunikacijos forma, t.y., „šokių kalba“. Šį unikalų bičių elgesį išsamiai ištyrė ir paaiškino Nobelio premijos laureatas Karlas von Frischas, kuris eksperimentiniu būdu atskleidė bičių šokių reikšmę informacijos perdavimui apie maisto šaltinius ir kitus bičių produktus. Įdomu, jog naujausi eksperimentai rodo, kad šokis teikia

Geri bitininkystės rezultatai priklauso nuo keturių faktorių: vietovės, orų, bitininko sugebėjimų ir… bičių genetikos. Vietovės ir orų dažniausiai pasirinkti negalime, savo sugebėjimus kasmet patobuliname, bet bičių genetikos dažniausiai negebame keisti. Tačiau kiekvienas iš mūsų galime atlikti mėgėjišką selekciją savo bitynuose ir patys veistis motinėles. Tam reikia žinoti pagrindinius motinų atrankos kriterijus, paremtus gerosiomis praktikomis. Todėl

Birželio 5 dieną įvyko ilgai lauktas susitikimas su žemės ūkio ministru Ignu Hofmanu. Mano, kaip Lietuvos bitininkų profesionalų asociacijos „Austėja“ vadovo iniciatyva,  į šį susitikimą buvo pakviestos ir kitos šalies bitininkų asociacijos – Nacionalinė bičių selekcininkų asociacija, Lietuvos bitininkų sąjunga bei Lietuvos bitininkų konfederacija. Susitikimo metu buvo aptartos visų asociacijų  svarbiausios bitininkystės sektoriaus problemos ir

Bičių veisimas, arba selekcija, yra vienas kertinių sėkmingos bitininkystės principų. Tai sąmoningas bičių, pasižyminčių pageidaujamomis savybėmis, parinkimas tam, kad šios savybės būtų perduodamos ateities kartoms. Toks procesas būtinas norint sustiprinti bičių šeimas, jų atsparumą ir produktyvumą. Siekis išryškinti naudingas savybes Pagrindinis selekcijos tikslas – pagerinti savybes, svarbias tiek bičių išlikimui, tiek bitininko sėkmei. Atsparumo Varroa

Bičių šeimos sveikata ir produktyvumas glaudžiai susiję su individų genetine sandara. Nors visos moteriškos lyties bitės šeimoje – motinėlė ir darbininkės – paveldi tą patį genomą, nežymūs genetiniai skirtumai tarp darbininkių, atsirandantys dėl motinėlės poravimosi su daugybe tranų, turi reikšmingą įtaką visos šeimos savybėms ir atsparumui. Norint užtikrinti šeimų gyvybingumą ir sveikatą, būtina suprasti, kaip

Per pastaruosius dešimtmečius visame pasaulyje stebimas spartus bičių nykimas tapo rimta ekologine ir žemės ūkio problema. Kadangi bitės yra pagrindiniai augalų apdulkintojai, jų nykimas paveikia tiek ekosistemą, tiek maisto gamybą. Dažnai vartojamas terminas Colony Collapse Disorder, CCD reiškia staigų, masinį bičių pradingimą iš avilio. Pirmiausia, didžiausia problema yra Varroa destructor erkės. Šios erkės minta bičių

Bitės gyvenimą sudaro virtinė sudėtingų virsmų – nuo mažos lervutės iki suaugusios bitės ar motinėlės. Šiuos virsmus valdo hormonai – vidiniai cheminiai signalai, kurie nulemia, kaip bitė vystysis ir kokį vaidmenį atliks šeimoje. Svarbiausi bičių hormonai yra juvenilinis hormonas (trumpinamas JH) ir ekdisteroidai. Jie reguliuoja tiek kūno vystymąsi, tiek elgsenos pokyčius, tiek bitės ilgaamžiškumą, tiek

Baltasis riebalinis audinys bičių organizme – tai ne tik energijos rezervuaras, bet ir šeimą sujungiantis medžiagų apykaitos šaltinis, atliekantis daugybę kritiškai svarbių funkcijų. Šis audinys atlieka tiek individualias, tiek bendruomeninis užduotis, pradedant nuo bitės fiziologijos palaikymo iki bičių kartų kaitos stabilumo. Pradėdamas, pirmiausiai noriu paminėti, kad baltasis riebalinis audinys, pirmiausia, yra bičių metabolinis centras. Jame

Baltasis riebalinis audinys yra vienas svarbiausių bičių organizmo audinių, pradedantis formuotis dar labai ankstyvoje raidos stadijoje. Jo vystymasis prasideda lervos fazėje, kai lerva intensyviai maitinama bičių pieneliu. Šis audinys atsiranda iš ląstelių, kurios kaupia maistines medžiagas. Riebaliniame audinyje pagrinde turime du ląstelių tipus: trofocitus bei oenocitus. Audinys formuojasi pilvelio srityje, bet mažesniais kiekiais aptinkamas ir

Bičių šeima – tai ne pavienių individų sankaupa, o glaudžiai koordinuota biologinė sistema, kartais net vadinama superorganizmu. Šiame kontekste apsauga nuo ligų neapsiriboja vien pavienio individo imuniniu atsaku. Visos šeimos mastu veikiantys mechanizmai sudaro vadinamąjį kolektyvinį imunitetą. Kitaip tariant tai šeimos gebėjimas bendrai mažinti užkrėtimų plitimą, užkirsti kelią infekcijoms. Vienas svarbiausių kolektyvinio imuniteto mechanizmų yra

Kaip ir kiekvienas organizmas, bitės turi imuninę sistemą, kuri yra kertinė jų išlikimui. Tai ypač svarbu atsižvelgiant į tai, kad bitės gyvena tankiai apgyvendintoje ir šiltoje aplinkoje, kurioje lengvai plinta įvairūs patogenai. Individualaus imuniteto supratimas svarbus tiek moksliniu, tiek praktiniu bitininkystės požiūriu, nes padeda paaiškinti ligų plitimo mechanizmus šeimose ir atrinkti atsparias bičių linijas. Tiriant

Acarapis woodi aptikimas sudėtingas ir reikalaujantis specifinių įgūdžių bei priemonių. Skirtingai nei išorinės erkės, ši rūšis nėra matoma plika akimi, o simptomai – dažnai neaiškūs. Dėl to tiksli diagnostika būtina norint įvertinti infekcijos lygį ir nuspręsti dėl kontrolės priemonių. Mikroskopinis tyrimas Tiksliausias būdas nustatyti Acarapis woodi populiaciją tai mikroskopinis bičių trachėjų tyrimas. Procedūra: Iš vienos

Kadangi Acarapis woodi gyvena vidinėje bičių kvėpavimo sistemoje – trachėjose – jos kontrolė reikalauja specifinių priemonių. Skirtingai nei Varroa destructor, ši erkė yra nepasiekiama išorinėms kontaktinėms medžiagoms. Veiksmingiausios priemonės – genetinis atsparumas bei speficinės lakios cheminės medžiagos. 1. Atsparių bičių linijų naudojimas Vienas svarbiausių ir praktiškai įgyvendinamų metodų – tai atsparių bičių linijų, ypač Apis

Acarapis woodi parazituodamos bites jų trachėjose sukelia reikšmingą pokytį bitėms. Erkės maitinasi hemolimfa, pradurdamos kvėpavimo takų sieneles, o tai sukelia vietinį uždegimą, trikdo deguonies apykaitą ir lėtina dujų difuziją. Dėl šios priežasties pažeidžiamos pagrindinės bitės gyvybinės funkcijos. Infekuotose bitėse stebimi šie fiziologiniai pokyčiai: sumažėjusi aerobinė ištvermė (bitė greičiau pavargsta), kvėpavimo trukdžiai (trachėjų spindžio užsikimšimas), sumažėjusi

Acarapis woodi populiacijos augimas vyksta nepastebimai. Jis priklauso nuo šeimos stiprumo, sezono laikotarpio ir jaunų bičių kiekio. Kadangi ši erkė gyvena bičių trachėjose, erkių populiacijos dinamika skiriasi nuo išorinių parazitų (Varroa desctructor) – Acarapis woodi nematome plika akimi, bet tik pasiekus kritinį lygį bitininkas pastebi padarinius. Beje, svarbu paminėti, kad šios erkės išorinėje aplinkoje ilgai

Acarapis woodi – tai vidinis parazitas (erkė), pažeidžiantis bites (Apis mellifera). Šios erkės gyvena bičių kvėpavimo sistemoje, o tiksliau – trachėjose. Trachėjos yra tuščiaviduriai kvėpavimo vamzdeliai, prasidedantys krūtinėje ir išsiraičiusios per visą bičių organizmą, kad aprūpintų bites deguonimi bei pašalintų anglies (IV) oksidą bei vandenį. Skirtingai nei išoriniai parazitai, ši erkė veikia mums nepastebimai, bet

Miško skruzdėlės – tai svarbūs miškų ekosistemos vabzdžiai, tačiau pavasarį jos gali tapti itin pavojingomis bičių šeimoms. Pavasarį, dar prieš sužaliuojant miškui, kai natūralių maisto šaltinių dar nėra, skruzdėlės suaktyvėja ir ima ieškoti baltymų. Jei bičių šeima silpnesnės, ypač po sunkios žiemos, skruzdėlės gali įsibrauti į avilį ir išnešti perus arba tiesiogiai pulti suaugusias bites.

Vaško kandys bei jų lervos yra kenkėjai, galintys padaryti žalos tiek aviliuose, tiek saugomiems koriams. Kandžių lervos minta koriais, sugraužia juos, ir palieka vaizdžiai matomus šilkinius tunelius ir ekskrementus. Kandys yra viena iš aktulią bičiulių problemų, galinčių pabloginti ateinančio sezono medaus prisukimo rezultatus. Svarbiausia prevencinė priemonė – sandėliuoti tik šviesius korius, kuriuose nebuvo išsiritusi nei

Kultūrinė kontrolė – viena iš svarbiausių Varroa destructor kontrolės strategijų, aprašytų šiuolaikinėje bitininkystės literatūroje. Ji apima bitininkystės praktikas ir šeimų priežiūros metodus, kurie padeda mažinti erkių populiaciją be cheminių priemonių naudojimo. Tai yra prevencinė strategija, neturinti neigiamo poveikio nei bitėms, nei jų produktams. Pagrindinis kultūrinės kontrolės tikslas – stabdyti arba mažinti Varroa populiacijos augimą, apribojant

Biologiniai Varroa destructor kontrolės metodai apima gyvų organizmų ir natūralių bičių apsauginių mechanizmų naudojimą kovai su erkėmis. Šis požiūris iš esmės skiriasi nuo cheminės kontrolės, kuri remiasi sintetinių medžiagų naudojimu. Biologinės priemonės dažniausiai laikomos tvaresnėmis, o integruoto kenkėjų valdymo (IPM) sistemoje jos užima aukštesnę poziciją nei cheminiai preparatai. Viena iš biologinės kontrolės krypčių – natūralių

Vienas pagrindinių metodų, taikomų kovojant su Varroa destructor erkėmis bičių šeimose, yra cheminė kontrolė. Tai tiesioginė intervencinė priemonė, skirta esamai erkių populiacijai naikinti. Nors cheminiai preparatai dažnai yra plačiausiai naudojama priemonė, integruoto kenkėjų valdymo (IPM) sistemoje jie laikomi paskutine gynybos linija – naudojami tik tada, kai biologinės ar biotechninės priemonės yra nepakankamos arba negalimos. Cheminių

Norint laiku imtis veiksmingų priemonių prieš Varroa destructor erkes ir išvengti bičių šeimos žūties, būtina tiksliai žinoti, koks yra užkrėtimo lygis. Užkrėtimo vertinimas leidžia priimti pagrįstus sprendimus dėl gydymo bei stebėti taikomų kontrolės priemonių efektyvumą. Žemiau pateikiami keli pagrindiniai praktiniai metodai, kuriuos bitininkai gali taikyti norėdami įvertinti erkių kiekį avilyje. Vienas dažniausiai naudojamų metodų, ypač

Varroa destructor erkės yra viena svarbiausių bičių (Apis mellifera) grėsmių pasauliniu mastu. Nors pačios erkės yra palyginti mažos, jų poveikis pavienėms bitėms ir visai šeimai yra daugialypis ir sisteminis. Didžiausia Varroa daroma žala yra tiesiogiai susijusi su riebalinio audinio pažeidimu. Šis audinys atlieka daug gyvybiškai svarbių funkcijų: jis reikalingas imuninei gynybai, termoreguliacijai, skysčių balanso palaikymui,

Varroa destructor populiacijos augimas bičių šeimoje yra itin spartus, geometrinis procesas, kuris, jei nekontroliuojamas, per vieną sezoną gali lemti kritinį užkrėtimo lygį, kai šeimai išgyventi nebėra galimybių. Viena apvaisinta patelė per kelis mėnesius gali išauginti dešimtis naujų erkių, o jų dauginimosi ciklas glaudžiai susijęs su bičių perų vystymusi. Kuo daugiau perų – tuo didesnės erkių

Ilgą laiką buvo manoma, kad Varroa destructor erkės minta daugiausia bičių hemolimfa – tarsi „bičių krauju“. Tačiau naujausi tyrimai parodė, kad pagrindinis šių parazitų mitybos taikinys yra ne hemolimfa, o baltasis riebalinis kūnas – itin svarbus ir daugiafunkcis bičių audinys. Šis atradimas iš esmės pakeitė požiūrį į Varroa žalą ir padėjo geriau suprasti, kodėl net

Varroa destructor erkė – tai parazitinis voragyvis, tapęs viena pagrindinių grėsmių bitėms (Apis mellifera) visame pasaulyje. Skirtingai nei Azijos bitė (Apis cerana), su kuria ši erkė evoliucionavo kartu, A. mellifera neturi natūralaus atsparumo ar elgsenos mechanizmų kovai su šiuo parazitu. Dėl šios priežasties, be aktyvios bitininko kontrolės, šeimos, užkrėstos Varroa erkėmis, dažnai neišgyvena ilgiau nei

Kovo 19 d. įvyko ZOOM susitikimas su ŽŪM. Prieš susitikimą gavome fiksuotų įkainių suvestinę. Ministerija siūlys šias priemones įtraukti į paramą be reikalavimo pateikti tris komercinius pasiūlymus. Tačiau kitam inventoriui, kuris nėra šiame sąraše, vis dar reikės trijų komercinių pasiūlymų. Išsakydamas „Austėjos“ poziciją, pateikiau mūsų nuostatą – siekti greitesnio perėjimo prie tiesioginių išmokų. Kol kas

Kovo 1 dieną įvyko LBPA „Austėja“ kasmetinis visuotinis ataskaitinis susirinkimas. Jo metu buvo pristatytos veiklos ir finansinės ataskaitos. Į asociaciją priimti penki nauji nariai. Asociacijos narių prižiūrimų bičių šeimų skaičius padidėjo daugiau nei 800. Aptarti 2024 metų nuveikti darbai, numatytos gairės būsimiems projektams ir užtikrintas neužbaigtų darbų tęstinumas. Susirinkime dalyvavo Nacionalinės selekcininkų asociacijos vadovas dr.

š. m. sausio 31 d. įvyko Zoom susitikimas ŽŪM  –Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento specialistės Agnės Kolkaitės  kvietimu. Susitikimo metu pagal derinimo pažymą buvo aptarta pastabos, pateiktos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. rugpjūčio 12 d. įsakymo Nr. 3D-333 „Dėl Medaus techninio reglamento patvirtinimo” pakeitimo” projektui

Susitikime dalyvavo vyriausiasis specialistas atsakingas už bitininkystės klausimus Marius Tendzegolskis, Gyvulininkystės ir gyvūnų gerovės skyriaus vedėja Dalia Laureckaitė- Tumelienė. Specialistai pristatė naujieną paramų taisyklėse,kad atsirado galimybė apmokėti komunikacijos specialisto paslaugos asociacijoms.      

     Gruodžio 18 d. įvyko ZOOM susitikimas su Kaimo reikalų komiteto nariais. Susitikimui vadovavo pirmininkas Kęstutis Mažeika, dalyvavo Viktoras Pranckietis ir Bronis Ropė, kurie puikiai žino bitininkų problemas, nes jos jiems jau buvo išsakytos anksčiau. Turėjome daug vilčių, kad naujai išrinktas komitetas atkreips dėmesį į bitininkystės sektoriaus problemas ir prisidės prie jų sprendimo.  

Š. m. lapkričio 12 d. Valstybinėje augalininkystės tarnyboje prie žemės ūkio ministerijos buvo organizuojamas gyvas, kartu su galimybe prisijungti nuotoliu, susitikimas dėl tinkamo augalų apsaugos produktų naudojimo bei kylančių problemų dėl galimo bičių apsinuojimo augalų apsaugos produktais, siunčiamų pranešimų bičių laikytojams, kai planuojami purkšti žydintys augalai / pasėliai augalų apsaugos produktais pavojingais bitėms. Susitikime dalyvavo

Rugpiūčio 15 dieną Senovinės bitininkystės muziejuje šventėje  MEDKOPIO PABAIGOS FESTIVALIS’24 „PAGAUK SPIEČIŲ“ susitiko asociacijos motinėlių augintojai. Aptarti vasaros rezultatai, pakalbėta apie  niuansus motinėlių auginime, dėl atsirandamų priežasčių, nepriklausomų nuo bitininko. Šventė smagi, sutikta nemažai bičiulių.

2024 rugsėjo pradžioje ,kaip LBPA ,,Austėja‘‘ vadovas sulaukiau skambučio iš Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko Viktoro Pranskiečio. Jam patekę siūsti raštai į seimą ir ministeriją dėl bitininkystės problemų, paskatino jį mums paskambinti. Trumpai išdėsčiau pagrindines problemas. Supratęs,kad problemų nemažai,Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas iniciavo susitikimą,kad būtų galima nuodugniau aptarti bitininkų rūpesčius. V.Pranskiečio siūlymu turėtų dalyvauti

Tarpusavyje susietas miškų ir bitininkystės tinklas Miškai, dažnai vadinami Žemės plaučiais, atlieka itin svarbų vaidmenį palaikant planetos sveikatą. Miškas – tai ne tik mediena ir jos gaminiai. Tai gyvybiškai svarbios ekosistemos, palaikančios įvairią florą ir fauną, reguliuojančios klimatą ir suteikiančios esminius išteklius žmonėms išgyventi. Tarp daugelio rūšių, klestinčių miško ekosistemose, bitės yra vienos iš svarbiausių.Atkreiptinas

Prie straipsnių angliškų pavadinimų prisegtos nematomos nuorodos. Su pelyte nuspaudus atsiverčia originalas. A derived honey bee stock confers resistance to Varroa destructor and associated viral transmission Išveistas bičių porūšis suteikiant atsparumą Varroa destructor ir jo sąryšys su viruso perdavimu. Trumpai Paviršinis parazitasVarroa erkės kelia didžiausią grėsmę veisiamų bičių (Apis mellifera) šeimoms ir jų kolonijoms visame pasaulyje. Nepaisant didelių pastangų naudojant ir