Pavasarinė Varroa destructor erkių kontrolė dažnai nepakankamai įvertinama, nors ji turi didelę įtaką erkių populiacijos kitimui viso sezono metu. Net ir po sėkmingo rudeninio gydymo šeimoje gali likti pavienių erkių. Pavasarį, bitėms pradėjus intensyviai auginti perus, erkės taip pat ima sparčiai daugintis. Kadangi jų populiacija didėja geometrine progresija, ankstyvą pavasarį nepastebėtos erkės iki vasaros gali sudaryti gausią populiaciją. Dėl to ankstyva stebėsena ir laiku pritaikytos kontrolės priemonės yra ypač reikšmingos.
Pirmasis pavasario darbas – įvertinti bičių šeimos žiemojimo rezultatus ir esamą erkėtumą. Ankstyvą pavasarį natūralų erkių kritimą galima stebėti naudojant kontrolinį avilio dugno įdėklą. Atšilus orams ir sustiprėjus šeimai, tikslesniam erkėtumui nustatyti galima atlikti alkoholio ar ploviklio tirpalo nuoplovą arba cukraus pudros mėginį. Kontrolinis dugno įdėklas yra naudingas stebint erkių populiacijos pokyčius, tačiau vien pagal natūralų jų kritimą ne visada galima tiksliai nustatyti tikrąjį šeimos erkėtumą. Ankstyvas įvertinimas leidžia suplanuoti tolesnius veiksmus dar prieš erkių populiacijai pasiekiant pavojingą lygį.
Jeigu ankstyvą pavasarį šeimoje dar nėra perų arba jų yra labai mažai, gali būti veiksmingas apdorojimas registruotu oksalo rūgšties preparatu. Oksalo rūgštis veikia ant suaugusių bičių esančias erkes, tačiau nepasiekia užakiuotuose peruose besidauginančios jų populiacijos dalies. Todėl geriausių rezultatų pasiekiama tada, kai šeimoje visai nėra užakiuotų perų. Vis dėlto pavasarį bitės perus dažniausiai jau augina, todėl prieš apdorojant būtina įvertinti jų kiekį ir tiksliai laikytis konkretaus preparato naudojimo instrukcijos.
Artėjant medunešiui cheminių preparatų naudojimo galimybės tampa ribotos, nes būtina saugoti medų nuo neleistinų veikliųjų medžiagų likučių. Pradėjus dėti meduves, galima naudoti tik tas priemones, kurios pagal registruoto preparato instrukciją yra leidžiamos medunešio metu. Dėl šios priežasties pavasarį ypač svarbūs biotechniniai varozės kontrolės metodai.
Vienas dažniausiai taikomų metodų yra tranų perų šalinimas. Erkės tranų perus pasirenka gerokai dažniau negu darbininkių, nes ilgesnis tranų vystymosi laikotarpis sudaro palankesnes sąlygas erkių palikuonims subręsti. Į bičių lizdą įdėtas traninis korys veikia kaip biologinė erkių gaudyklė. Kai didžioji dalis tranų perų užakiuojama, korys išimamas, o perai sunaikinami. Svarbu tai atlikti laiku – tranams išsiritus, kartu į šeimą sugrįžtų ir peruose pasidauginusios erkės.
Erkių dauginimąsi taip pat galima riboti sudarant naujas šeimeles, dalijant šeimas ar kitais būdais laikinai nutraukiant perų auginimą. Tačiau vien šeimos padalijimas erkių nesunaikina – veiksmingumas pasiekiamas tada, kai susidaręs laikotarpis be užakiuotų perų tinkamai derinamas su kitomis kontrolės priemonėmis. Šie biotechniniai veiksmai gali būti derinami su spietimo kontrole ir bityno plėtimu.
Pavasarinė erkėtumo stebėsena neturėtų būti vienkartinė. Šeimų būklę ir erkių populiacijos pokyčius reikėtų vertinti reguliariai viso sezono metu, ypač prieš medunešį ir jam pasibaigus. Stebėsenos dažnumas pasirenkamas pagal ankstesnius rezultatus, šeimų būklę ir vietos sąlygas. Pastebėjus didėjantį erkėtumą, priemonių reikia imtis dar tada, kai šeima yra stipri, o erkių populiacija nepasiekusi pavojingo lygio.
Nuosekli pavasarinė stebėsena ir laiku taikomi biotechniniai metodai sudaro viso metinio integruotos varozės kontrolės plano pagrindą. Pavasarį pristabdžius erkių populiacijos augimą sumažinama tikimybė, kad vasaros pabaigoje, kai auginama žiemojančių bičių karta, erkėtumas pasieks kritinį lygį.