Asociacija reikalauja konkrečių sprendimų dėl bitininkystės ateities, bičių genetinių išteklių apsaugos ir
profesionalių bitininkų įtraukimo į valstybės sprendimų priėmimą.
Lietuvos bitininkų profesionalų asociacija „Austėja“, išnagrinėjusi Aplinkos ministerijos 2026 m. rugsėjo 3
d. atsakymą Nr. D8(E)-3584, rugsėjo 17 d. pateikė pakartotinį raštą, kuriame pareikalavo išsamių ir
konkrečių atsakymų į anksčiau pateiktus pasiūlymus dėl Nacionalinio gamtos atkūrimo plano,
apdulkintojų apsaugos ir profesionalios bitininkystės išsaugojimo.
Asociacijos vertinimu, ministerijos atsakyme didžiausias dėmesys skirtas laukinių apdulkintojų sampratai
ir vakarinės tamsiosios medunešės bitės (Apis mellifera mellifera) apsaugai, tačiau didelė dalis esminių
klausimų dėl profesionalios bitininkystės ateities liko neatsakyti.
Gamtos atkūrimas ir profesionali bitininkystė – bendros valstybės politikos dalys
„Austėja“ pabrėžia, kad profesionalūs bitininkai nėra vien bičių produktų gamintojai. Jų veikla tiesiogiai
priklauso nuo gamtinės aplinkos, žydinčių augalų įvairovės, medingųjų augalų ir medžių, kraštovaizdžio
būklės bei atsakingo gamtos išteklių naudojimo.
Bitininkai kasdien stebi gamtos pokyčius, medunešio sezonų nepastovumą, bičių maisto bazės mažėjimą
ir žmogaus veiklos poveikį bičių šeimoms. Ši praktinė patirtis turi būti įvertinta rengiant gamtos atkūrimo
ir biologinės įvairovės politiką.
Asociacija neprieštarauja gamtos atkūrimo ir biologinės įvairovės apsaugos tikslams. Tačiau laikomės
pozicijos, kad šie tikslai turi būti įgyvendinami kartu užtikrinant profesionalios bitininkystės ekonominį
gyvybingumą ir veiklos tęstinumą.
Tamsiosios bitės apsauga – būtinas mokslinis ir praktinis vertinimas
Aplinkos ministerija atsakyme nurodė, kad vakarinės tamsiosios medunešės bitės laukinė populiacija turi
genetinę vertę ir šiuo metu nemato pagrindo inicijuoti šio porūšio išbraukimo iš Lietuvos saugomų rūšių
sąrašo.
Asociacija pabrėžia, kad genetinių išteklių išsaugojimui neprieštarauja. Tačiau jų apsauga turi būti
vykdoma profesionaliai, atsakingai ir moksliškai pagrįstai, įvertinant galimas pasekmes aplinkiniams
profesionaliems bitynams.
Pakartotiniame rašte keliami konkretūs klausimai:Kokiais genetiniais kriterijais ir metodais nustatoma,
kad konkrečioje drevėje ar kitoje natūralioje ertmėje gyvenanti bičių šeima iš tiesų priklauso saugotinai
vietinei populiacijai?
Kaip bus vykdoma laukinių bičių šeimų ligų ir parazitų, ypač Varroa destructor erkės, kontrolė ir
stebėsena?
Kas prisiims atsakomybę už galimą ligų, parazitų ar nepageidaujamų genetinių savybių plitimą į
aplinkinius profesionalius bitynus?
Remiantis ilgamete profesionalių bitininkų praktine patirtimi ir mokslinių tyrimų duomenimis,
medunešės bitės (Apis mellifera), negydomos ir neapsaugotos nuo Varroa destructor erkių, įprastomis
Lietuvos klimato ir bitininkavimo sąlygomis ilgainiui neišgyvena. Varozė silpnina bičių šeimas, skatina
virusinių ligų plitimą, mažina jų produktyvumą ir atsparumą aplinkos poveikiui, o didelė erkių populiacija
dažniausiai lemia šeimų žūtį. Todėl bičių išgyvenimas ir bitininkystė neatsiejami nuo nuolatinės varozės
kontrolės bei kryptingos bičių sveikatos priežiūros.
Kaip bus užtikrinta, kad genetinių išteklių apsauga nepagrįstai neribotų profesionalios bitininkystės,
selekcijos ir teisėto bičių veisimo?
Asociacija siūlo svarstyti kitų šalių praktiką ir galimybę tikrai saugotinų genetinių išteklių apsaugą vykdyti
aiškiai apibrėžtoje, moksliškai kontroliuojamoje ir izoliuotoje teritorijose. Tik taip išsaugosime tai ,ko
norim.
Mūsų pozicija aiški: genetinio paveldo išsaugojimas ir profesionali bitininkystė neturi būti
priešpriešinami, tačiau būtina užtikrinti ir aplinkinių bitynų apsaugą.
Medingieji augalai, miškai ir galimybė laikyti bites
Asociacija prašo konkrečiai nurodyti, kaip Nacionaliniame gamtos atkūrimo plane bus atsižvelgta į
bitininkų pasiūlymus dėl:
Bičių maisto bazės gerinimo ir žydinčių plotų didinimo.
Medingųjų augalų, medžių ir krūmų išsaugojimo bei sodinimo.
Miškų atkūrimo ir apdulkintojams palankesnio kraštovaizdžio formavimo.
Profesionalių bitininkų galimybių teisėtai laikyti bites miškuose, užtikrinant avilių laikymą ir privažiavimą
prie bitynų.
Apsaugos nuo netinkamo augalų apsaugos produktų naudojimo.
Ministerijos atsakyme nurodyta, kad šios kryptys bus vertinamos rengiant Nacionalinį gamtos atkūrimo
planą. Tačiau Asociacijai svarbu žinoti ne tik tai, kad pasiūlymai bus vertinami, bet ir kurie konkretūs
pasiūlymai, kokia forma ir kuriame plano rengimo etape bus įtraukti.
Profesionalūs bitininkai turi dalyvauti priimant sprendimus
„Austėja“ pakartotinai ragina profesionalių bitininkų organizacijas įtraukti į teisės aktų, programų ir
strateginių dokumentų rengimą nuo pat pradžių, o ne tik tuomet, kai sprendimai jau parengti.
Asociacija siūlo sukurti nuolatinę bendradarbiavimo platformą, kurioje dalyvautų valstybės institucijos,
mokslo bendruomenė, ūkininkai, miškininkai ir profesionalių bitininkų organizacijos.
Tik toks bendradarbiavimas leistų iš anksto įvertinti praktines sprendimų pasekmes, suderinti skirtingų
sektorių interesus ir išvengti situacijų, kai bitininkų argumentai lieka neišgirsti.
Bitininkystės ekonominis gyvybingumas – ne vien Žemės ūkio ministerijos klausimas
Aplinkos ministerija nurodė, kad profesionalios bitininkystės ekonominio gyvybingumo, tiesioginės
paramos ir kitų žemės ūkio politikos priemonių klausimai pagal kompetenciją turėtų būti vertinami
Žemės ūkio ministerijoje.
Asociacijos nuomone, profesionalios bitininkystės ekonominio gyvybingumo negalima atskirti nuo
gamtos atkūrimo politikos. Gamtosauginiai sprendimai tiesiogiai veikia žemės ūkį, bičių laikymo sąlygas
ir profesionalių ūkių galimybes tęsti veiklą.
Todėl būtinas veiksmingas tarpministerinis sprendimų derinimo mechanizmas, užtikrinantis bendrą
Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų atsakomybę.
Tiesioginės išmokos ir kelių naudotojo mokesčio lengvatos
Asociacija atkreipia dėmesį į didėjančias veiklos sąnaudas, nepalankius medunešio sezonus, nepastovias
pajamas ir transporto išlaidas.
Profesionaliems bitininkams būtina nuolat vykti į skirtingose vietovėse esančius bitynus, gabenti avilius,
inventorių ir produkciją. Todėl prašoma įvertinti galimybę registruotą bitininkystės veiklą vykdantiems
profesionaliems bitininkams netaikyti kelių naudotojo mokesčio arba numatyti realią ekonominę naudą
suteikiančias lengvatas.
Taip pat reikalaujama įtraukti į tarpministerinį svarstymą tiesioginių išmokų arba lygiaverčio nuolatinio
finansinio mechanizmo profesionaliems bitininkams klausimą.
Asociacijos vertinimu, sektorius, iš kurio tikimasi reikšmingo indėlio į apdulkinimą, biologinės įvairovės
palaikymą ir maisto saugumą, turi turėti realias ekonomines sąlygas išlikti.
Reikalaujame konkrečių atsakymų ir atsakomybės
2026 m. rugsėjo 17 d. raštu Nr. 69 Aplinkos ministerijai pateikta 11 konkrečių prašymų. Tarp jų – išsamiai
įvertinti ankstesnius Asociacijos pasiūlymus, nurodyti, kaip jie atsispindės Nacionaliniame gamtos
atkūrimo plane, paaiškinti profesionalių bitininkų įtraukimo į sprendimų priėmimą tvarką, pateikti
informaciją apie tamsiosios bitės apsaugos mokslinį pagrindimą ir inicijuoti tarpministerinį paramos bei
kelių mokesčio lengvatų vertinimą.
Asociacija taip pat pabrėžia, kad pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2024/1991
rengiamas Nacionalinis gamtos atkūrimo planas yra svarbus etapas, kuriame būtina laiku įvertinti
suinteresuotų organizacijų pasiūlymus ir praktinę patirtį.
Vėliau nurodyti, kad sprendimai jau priimti arba pasiūlymų teikimo laikas pasibaigęs, būtų nepriimtina.
Lietuvos bitininkų profesionalų asociacija „Austėja“ siekia konstruktyvaus dialogo su valstybės
institucijomis, tačiau konstruktyvus bendradarbiavimas negali apsiriboti formaliu pasiūlymų priėmimu ir
bendro pobūdžio pažadais juos vertinti.
Gamtos atkūrimo politika negali būti kuriama atsietai nuo žmonių ir veiklų, kurios kasdien gyvena
gamtoje, ją stebi ir tiesiogiai patiria priimamų sprendimų pasekmes.
Profesionalūs bitininkai turi būti laikomi valstybės partneriais, o jų sukaupta praktinė patirtis – svarbia
priimant atsakingus sprendimus Lietuvos gamtos, biologinės įvairovės ir maisto saugumo ateičiai.
Tikimės išsamaus, argumentuoto ir atsakingo institucijų atsakymo bei konkrečių sprendimų,
užtikrinančių profesionalios bitininkystės tęstinumą Lietuvoje.