Bičių avilio mikroklimatas yra subtiliai sureguliuota aplinka, kurią aktyviai palaiko bičių šeima, siekdama užsitikrinti išlikimą. Svarbiausi mikroklimatą lemiantys veiksniai yra temperatūra, santykinė oro drėgmė ir anglies dioksido (CO₂) koncentracija.
Temperatūra
Bitės pasižymi puikiu gebėjimu reguliuoti temperatūrą. Perų auginimo metu lizdo centre palaikoma pastovi 33-36 °C temperatūra, kuri būtina tinkamam perų vystymuisi. Bitės šilumą generuoja skraidomųjų raumenų vibracijomis, juos sutraukiant ir atleidžiant. Bitės sušildytais krūtinės raumenimis spaudžiasi prie perų dangtelių (uždengtuose peruose). Temperatūra, viršijanti 36 °C yra pavojinga, nes gali sukelti vystymosi sutrikimus ar perų žūtį.
Temperatūrai sumažinti bitės garina vandenį arba praskiestą nektarą. Esant per dideliam karščiui lauke, ypač kai avilys tiesiogiai stovi saulės atokaitoje, bitės gali išeiti iš avilio ir susiburti išorėje (kartais vadinamas „barzdos“ reiškiniu). Tai padeda išvengti lizdo perkaitimo. Gera praktika – avilius statyti medžių pavėsyje, tačiau būtina vengti nuolatinio šalto šešėlio (pvz., šiaurinės namo pusės), kuris gali sulėtinti pavasarinį vystymąsi.
Žiemą, kai perai neauginami, bitės susibūria į kamuolį. Tuo metu šildomas ne visas avilio tūris. Kamuolio viduje temperatūra siekia +14-15 °C, o kraštuose gali nukristi iki +4 °C. Bitėms žiemojant vidaus patalpose (pvz., dažnai naudojama Š. Amerikoje ar Kanadoje), optimali temperatūra laikoma 4–7 °C. Bitės prisitaiko prie išorės temperatūros keisdamos kamuolio tankį – šiltesniu laiku kamuolys būna retesnis, šaltesniu – tankesnis. Taip pat svarbu paminėti, kad pilni medaus ar sirupo koriai gali veikti kaip terminiai buferiai, mažindami temperatūros svyravimus.
Įdomu, kad tyrimai rodo, jog tranų ir darbininkių perų mikroklimatas reguliuojamas skirtingai. Štai darbininkių perų temperatūra dažnai šiek tiek būva aukštesnė nei tranų. Be to, tranų lėliukių temperatūra palaikoma ne taip tiksliai (su didesniais svyravimais), palyginus su tranų lervų ar kiaušinėlių temperatūra.
Drėgmė
Bitės drėgmę jaučia naudodamos higroreceptorius savo ūseliuose. Santykinė oro drėgmė avilyje, kaip ir temperatūra, taip pat aktyviai reguliuojama. Žiemai optimalus santykinės drėgmes lygis avilyje laikomas apie 60%. Žiemą didelė drėgmė, ypač virš 75%, yra žalinga, nes gali sukelti viduriavimą dėl perteklinio medžiagų apykaitos vandens bei skatinti pelėsio atsiradimą. Prasta ventiliacija ar sudrėkusi izoliacija (pagalvės) didina šią riziką. Bitės į drėgmės perteklių reaguoja didindamos ventiliaciją ir temperatūrą, tačiau tai eikvoja jų energiją ir medaus atsargas. Be to, bitėms pradėjus stipriau vartoti maistą, kad pašalintų drėgmę, išsiskiria daugiau drėgmės (šalutinis energijos gavimo produktas). Gauname užburtą ratą.
Anglies dioksidas (CO₂)
Bitės turi CO₂ receptorius. Nors įprasta CO₂ koncentracija ore yra apie 0,04%, bitės pradeda ventiliuoti jau pasiekus 1%. Žiemą padidėjusi CO₂ koncentracija veikia kaip “žieminė antklodė”, padedanti bitėms likti ramioms ir mažinti energijos bei maisto sunaudojimą. Bitės netgi gali pastorinti korių kraštus, kad sulaikytų CO₂ avilyje.
Per didelė ventiliacija žiemą gali sumažinti naudingo CO₂ kiekį ir suaktyvinti bites, o tai lemia didesnį maisto vartojimą. Uždari avilių dugnai padeda CO₂ sulaikyti, tuo tarpu siauresnis tarprėmių atstumas (8–9 mm) leidžia palaikyti tinkamą mikroklimatą. Atviri dugnai padeda šalinti drėgmę, bet tuo pačiu pašalina ir CO₂.
Temperatūros, drėgmės ir CO₂ sąveika
Temperatūra, drėgmė ir CO₂ yra tarpusavyje susiję. Prasta ventiliacija lemia drėgmės ir CO₂ kaupimąsi, ypač kai bitės naudoja daugiau energijos šilumai ar ventiliacijai. Tuo tarpu per didelė ventiliacija sumažina temperatūrą ir CO₂, o tai padidina medaus suvartojimą.
Avilio konstrukcija (atviri ar uždari dugnai, izoliacinės medžiagos) daro įtaką mikroklimato reguliavimui. Tinkama ventiliacija – būtina siekiant išvengti perteklinės drėgmės kaupimosi ir palaikyti optimalius CO₂ lygius. Avilių statymas vietose, kur yra natūrali ventiliacija ir apsauga nuo saulės ar vėjo, taip pat svarbu. Gera stogo izoliacija ypač svarbi apsaugant nuo perkaitimo vasarą.
Pagrindinis bitininko tikslas – sudaryti sąlygas, kad bitės galėtų išlaikyti optimalų mikroklimatą ištisus metus su minimaliomis energijos ir maisto sąnaudomis.