Acarapis woodi parazituodamos bites jų trachėjose sukelia reikšmingą pokytį bitėms. Erkės maitinasi hemolimfa, pradurdamos kvėpavimo takų sieneles, o tai sukelia vietinį uždegimą, trikdo deguonies apykaitą ir lėtina dujų difuziją. Dėl šios priežasties pažeidžiamos pagrindinės bitės gyvybinės funkcijos.
Infekuotose bitėse stebimi šie fiziologiniai pokyčiai:
-
sumažėjusi aerobinė ištvermė (bitė greičiau pavargsta),
-
kvėpavimo trukdžiai (trachėjų spindžio užsikimšimas),
-
sumažėjusi kūno temperatūros reguliacija,
-
nepakankama perų priežiūra.
Eksperimentais nustatyta, kad infekcija vidutiniškai sutrumpina bitės gyvenimą 30–50 %, priklausomai nuo erkių kiekio. Jei sveika vasarinė darbininkė įprastai gyvena apie 30–40 dienų, tai užsikrėtusios – tik 15–20 dienų. Žieminės bitės vietoje 5–6 mėn. išgyvena vos 2–3 mėnesius, o tai kelia pavojų visos šeimos peržiemojimui.
Infekcija taip pat daro įtaką ir šeimos dinamikai. Stipriai infekuotos šeimos:
-
vėliau pradeda auginti perus pavasarį,
-
turi mažesnį auginamų perų plotą,
-
sunkiau gali palaikyti temperatūra.
Bitininkui pastebimi simptomai, kurie gali signalizuoti apie Acarapis woodi infekciją:
-
bitės ropoja aplink avilį, bet nekyla skristi,
-
matomi sukryžiuoti ar nenatūraliai išskleisti sparnai,
-
šeima per žiemą stipriai susilpnėja, nors maisto atsargos pakankamos,
-
pavasarį – mažas perų kiekis, nors motinėlė sveika,
-
aktyvaus sezono metu vangus skraidymas net esant geroms oro sąlygoms.
DĖMESIO! Šie simptomai dažnai sutampa su Varroa ar virusinėmis infekcijomis, todėl tikslus diagnozavimas įmanomas tik mikroskopiškai tiriant bičių trachėjas.