Tarpusavyje susietas miškų ir bitininkystės tinklas
Miškai, dažnai vadinami Žemės plaučiais, atlieka itin svarbų vaidmenį
palaikant planetos sveikatą. Miškas – tai ne tik mediena ir jos gaminiai. Tai
gyvybiškai svarbios ekosistemos, palaikančios įvairią florą ir fauną,
reguliuojančios klimatą ir suteikiančios esminius išteklius žmonėms išgyventi.
Tarp daugelio rūšių, klestinčių miško ekosistemose, bitės yra vienos iš
svarbiausių.Atkreiptinas dėmesys, jog ES nutarimais pripažinta, kad bitės yra
Ekosistemos dalis. (– http://www.europarl.europa.eu/doceo/document/A-8-
2018-0014_LT.pdf). Bitininkystė yra praktika, kuri ne tik palaiko žmonių
pragyvenimo šaltinius, bet ir yra pagrindinė ekologinės pusiausvyros
sudedamoji dalis. Sudėtingi santykiai tarp miškų ir bitininkystės išryškina gilų
gamtos sistemų ryšį, kai vieno elemento sveikata tiesiogiai veikia kito
gyvybingumą.
Miškai: gyvybiškai svarbi bičių buveinė
Miškai yra ideali aplinka bitėms. Augalų rūšių įvairovė miškuose užtikrina
nuolatinį nektaro ir žiedadulkių, pagrindinių bičių maisto šaltinių, tiekimą.
Skirtingai nuo monokultūrų, kur auginami vienos rūšies augalai, miškuose
galima rasti įvairių žydinčių augalų, kurie žydi skirtingu metų laiku. Ši rūšių
įvairovė palaiko bičių populiacijas ištisus metus, todėl jos gali klestėti net tada,
kai konkrečių augalų žydėjimo sezonas jau pasibaigęs.
Bičių populiacijų būklė yra tiesiogiai susijusi su miškų biologine įvairove. Kai
miškai naikinami arba degraduojami, sumažėja augalų, kuriais remiasi bitės,
įvairovė, todėl bičių populiacijos mažėja. Šis bičių buveinių ir maisto šaltinių
praradimas kelia didelį susirūpinimą, nes bitės atlieka lemiamą vaidmenį
apdulkindamos augalus, įskaitant daugelį, kurie naudojami žmonių maistui.
Bičių populiacijų mažėjimas dėl miškų naikinimo ir buveinių nykimo pabrėžia,
kad svarbu išsaugoti miškus ne tik dėl jų vidinės vertės, bet ir dėl esminių
paslaugų, kurias jos teikia ekosistemoms ir žemės ūkiui.
Bitininkystės vaidmuo saugant mišką
Bitininkystė gali atlikti gyvybiškai svarbų vaidmenį saugant miškus. Glaudžiai
bendradarbiaujant ir derinant miškininkų ir bitininkų poreikius , didėja miškų
išsaugojimo galimybės, nes sukuria tiesioginę ekonominę paskatą
bendruomenėms saugoti ir atkurti šias ekosistemas. Daugeliui kaimo
bendruomenių, ypač besivystančių regionų, bitininkystė yra arba gali būti
svarbus pajamų šaltinis. Medus, bičių vaškas ir kiti bitininkystės produktai yra
vertingi vietos ir pasaulio rinkose. Siedama bičių populiacijų sveikatą su miškų
sveikata, bitininkystė skatina bendruomenes taikyti išsaugojimo praktiką, kuri
apsaugo ir atkuria miško ekosistemas.
Be to, bitininkystė skatina suprasti sudėtingus ryšius tarp rūšių miško
ekosistemoje. Bitininkai dažnai tampa miško išsaugojimo šalininkais, nes patys
mato miškų naikinimo poveikį jų bičių šeimoms. Šis propagavimas gali
paskatinti bendruomenės iniciatyvas atkurti nualintas teritorijas, apsaugoti
esamus miškus nuo kirtimų ar žemės ūkio plėtros ir skatinti darnią žemės
naudojimo praktiką, kuri naudinga ir bitėms, ir miškams.
Apdulkinimas ir miško atkūrimas
Vienas iš svarbiausių vaidmenų, kuriuos bitės atlieka miško ekosistemose, yra
jų indėlis į apdulkinimą. Daugelis medžių rūšių, ypač auginančių vaisius ar
sėklas, dauginasi priklausomai nuo bičių ir kitų apdulkintojų. Be šių
apdulkintojų miškų atsinaujinimas būtų labai apsunkintas. Taigi bitės yra ne tik
pasyvūs miškų gyventojai, bet ir aktyvūs jų atsinaujinimo ir augimo dalyviai.
Bičių apdulkinimo procesas užtikrina miško augalų genetinę įvairovę, nes
palengvina skirtingų medžių žiedų kryžminį apdulkinimą. Ši genetinė įvairovė
yra labai svarbi miško ekosistemų atsparumui, todėl jos gali prisitaikyti prie
aplinkos pokyčių, kenkėjų ir ligų. Bičių populiacijų mažėjimas dėl tokių
veiksnių kaip buveinių nykimas, pesticidų naudojimas ir klimato kaita kelia
didelę grėsmę šiam natūraliam atsinaujinimo procesui. Bičių apsauga taikant
atsakingos bitininkystės miškininkystės praktiką yra būtina ilgalaikei miškų
sveikatai užtikrinti.
Klimato kaitos grėsmė
Klimato kaita kelia vis didesnę grėsmę tiek miškams, tiek bičių populiacijoms.
Kylanti temperatūra, besikeičiantys orų modeliai ir dažnėjantys ekstremalūs
reiškiniai, tokie kaip sausros ir audros, sutrikdo trapią miško ekosistemų
pusiausvyrą. Dėl šių pokyčių galime netekti augalų rūšių, kurios reikalingos
bičių maistui, o tai dar labiau padidins bičių populiacijų mažėjimą. Be to, dėl
klimato kaitos gali pasikeisti augalų žydėjimo laikas, todėl gali atsirasti
neatitikimų tarp gėlių žydėjimo ir bičių aktyvumo, o tai sutrikdo apdulkinimo
procesą.
Kita vertus, miškai veikia kaip kritinės anglies absorbentai, sugeriantys anglies
dioksidą iš atmosferos ir sušvelninantys klimato kaitos padarinius. Dėl miškų
nykimo ne tik sumažėja šis anglies sugėrimo pajėgumas, bet ir išsiskiria
sukaupta anglis, kuri prisideda prie tolesnio atšilimo. Bitininkystė, sutelkdama
dėmesį į sveikų bičių populiacijų palaikymą, gali prisidėti prie klimato kaitos
švelninimo skatindama miškų išsaugojimo ir miško atkūrimo pastangas.
Išvada
Miškų ir bitininkystės santykiai yra galingas gamtinių sistemų tarpusavio ryšio
pavyzdys. Miškai aprūpina bites esminiais ištekliais, o bitės vaidina gyvybiškai
svarbų vaidmenį atkuriant miškus ir palaikant gerą jų būklę apdulkinimo metu.
Glaudus bitininkų bendradarbiavimas su miškininkais gali skatinti miškų
išsaugojimą, palaikant tiek ekologinę pusiausvyrą, tiek bendruomenių
pragyvenimo šaltinius. Didėjant miškų naikinimo, buveinių nykimo ir klimato
kaitos grėsmei, būtinybė apsaugoti ir atkurti miško ekosistemas ir jose
gyvenančias bites tampa vis aktualesnė. Kadangi bitės pačios vienos miškuose
išgyventi negali, todėl itin svarbus teisingas ir atsakingas bitininkavimas
miškuose. Suprasdami ir puoselėdami ryšį tarp miškų ir bitininkystės, galime
prisidėti prie atsparesnės mūsų planetos ateities.
„Darnių miškų“ indėlis prie bitininkystės plėtojimo.
Kuriant miškų valdymo standartą, LBPA,, Austėja‘‘ ir Nacionalinė bičių
selekcininkų asociacija, dėjo dideles pastangas,kad bitininkystė būtų įtraukta į
šį standartą. Praeita nemažai sunkumų ir nežinomybės kaip tą įgyvendinti. Tik
didelio užsispyrimo dėka pavyko tai pasiekti.
„Darnūs miškai“ ir bitininkas Rimgaudas Aleknavičius, turintis privataus
miško, tapo pirmieji Lietuvoje ir antrieji Europoje į FSC® miškų valdymo
sertifikato apimtys, įtraukę nemedieninį miško produktą – medų.
Po to,kai buvo patvirtintas miškų valdymo standartas, paaiškėjo,kad
bitininkystė įtraukta, bet medaus žymėti tarptautiniu miško ženklu – negalima.
Toliau ieškant sprendimų,turint savo miško problemų nekilo, o
bitininkaujantiems miške, neturintiems nuosavo miško,gautai produkcijai šio
ženklo naudoti nebuvo galima. Asociacija ,,Darnūs miškai‘‘ įdėjo nemažai
pastangų,kad šis nesusipratimas būtų išspręstas.
Džiaugiamės, kad geras pavyzdys užkrečiamas. Lietuvos bitininkų profesionalų
asociacijos prezidentas ir ilgametę patirtį turintis bitininkas Vytis Garbauskas,
tapo antruoju bitininku Lietuvoje, įgijusiu FSC® sertifikatą medui. Šis FSC®
sertifikatas buvo įgytas geranoriškai bendradarbiaujant su mūsų grupės nariu
MSK „Zanavykų šilas“. Tai yra puikus pavyzdys, kai teigiama sinergija tarp
miško savininko ir bitininko gali atnešti puikius rezultatus bendromis
pastangomis siekiant prisidėti prie tinkamo miškų valdymo. Vyčio Garbausko
bitynas įsikūręs Šakių rajone, Zyplių miško masyve.
Norėdami įsigyti medaus iš gerai tvarkomų miškų su bitininku galite susisiekti
telefonu:
Vytis Garbauskas + 370 629 91999
Domitės sertifikavimo galimybėmis? Kreipkitės į „Darnių miškų“
sertifikavimo koordinatorių Deivį Pranckūną telefonu +370 687 67084 arba el.
paštu deivis.pranckunas@darnusmiskai.lt