Baltasis riebalinis audinys bičių organizme – tai ne tik energijos rezervuaras, bet ir šeimą sujungiantis medžiagų apykaitos šaltinis, atliekantis daugybę kritiškai svarbių funkcijų. Šis audinys atlieka tiek individualias, tiek bendruomeninis užduotis, pradedant nuo bitės fiziologijos palaikymo iki bičių kartų kaitos stabilumo.

Pradėdamas, pirmiausiai noriu paminėti, kad baltasis riebalinis audinys, pirmiausia, yra bičių metabolinis centras. Jame vyksta baltymų, riebalų sintezė, sandėliavimas bei mobilizavimas. Riebaliniame audinyje gaminami fermentai, hormonai ir antimikrobinės medžiagos. Būtent šis audinys sintetina vitelogeniną (baltymą), kuris atsakingas už ilgaamžiškumą, imunitetą ir gebėjimą maitinti perus. Vitelogenino koncentracija stipriai koreliuoja su gyvenimo trukme, o jo sumažėjimas reiškia greitesnį senėjimą ir bitės mirtį.

Baltasis riebalinis audinys palaiko ir vandens balansą, nes gamina lipidų sluoksnį, padedantį sumažinti garavimą nuo egzoskeleto paviršiaus. Be to, jis veikia kaip šilumos reguliatorius, padedantis bitei šaltuoju metų laiku palaikyti pastovią kūno temperatūrą.

Ne mažiau svarbi yra imuninė funkcija. Riebalinis audinys aktyviai dalyvauja bičių vidiniame atsake į infekcijas. Čia gaminami antimikrobiniai peptidai, kurie neutralizuoja bakterijas, virusus ir grybelius. Kuo stipresnis riebalinis audinys, tuo didesnė tikimybė, kad bitė sukovos su infekcija be ilgalaikių pasėkmių.

Šis audinys taip pat atlieka ypatingą vaidmenį šeimos išteklių cirkuliacijoje. Bitės maitintojos, turinčios didžiausią riebalinį audinį, naudoja jo atsargas pienelio gamybai, kuriuo maitinamos lervos. Šios, savo ruožtu, iš pienelio formuoja naują savo riebalinį audinį – taip vyksta biologinis reinvesticinis ciklas. Kai ši grandinė sutrinka, nutrūksta visos šeimos gyvybės atsinaujinimas.

Rudenį, kai formuojasi žieminė karta, ši apytaka įgauna lemiamą reikšmę. Jei bitės maitintojos silpnos, jų riebalinis audinys pažeistas ar išsekęs, jos nesugeba išauginti gyvybingų, atsparių žieminių bičių. Dėl to šeima žūva ne nuo šalčio ar bado, o dėl to, kad neturi fiziologiškai tinkamų bičių, galinčių ilgai išgyventi.

Žiūrint iš praktinės pusės, bitininkas, norėdamas išlaikyti stiprią šeimą, turi rūpintis ne tik motinėlių kokybe, bet ir visos šeimos riebalinio audinio būkle. Tai galima pasiekti:

  • pasirūpinant gausiu žiedadulkių ir baltymų šaltiniu visą sezoną;

  • vengiant pesticidų, kurie suardo trofocitus;

  • vykdant prevencinę ir tikslinę erkių kontrolę.

Apibendrinant, baltasis riebalinis audinys tai ne tik fiziologinis audinys, bet šeimos gyvybingumo šaltinis. Jeigu nebūtų šio riebalinio audinio, nebūtų nei žieminės kartos, nei bičių pienelio, nei efektyvios imuninės gynybos, nei bičių kartų atsinaujinimo.

Parengė: Kęstutis Garalevičius