Baltasis riebalinis audinys yra vienas svarbiausių bičių organizmo audinių, pradedantis formuotis dar labai ankstyvoje raidos stadijoje. Jo vystymasis prasideda lervos fazėje, kai lerva intensyviai maitinama bičių pieneliu. Šis audinys atsiranda iš ląstelių, kurios kaupia maistines medžiagas. Riebaliniame audinyje pagrinde turime du ląstelių tipus: trofocitus bei oenocitus. Audinys formuojasi pilvelio srityje, bet mažesniais kiekiais aptinkamas ir krūtinėlėje bei galvoje.
Riebalinio kūno susidarymas priklauso nuo baltymų kiekio maiste, ypač nuo žiedadulkių, kurios aprūpina bites pagrindinėmis aminorūgštimis. Jei lerva gauna kokybiško baltyminio maisto ir pakankamą kiekį energijos, jos riebalinis audinys susiformuoja stiprus. Tai ypač svarbu žieminių bičių atveju, nes jos turi sukaupti didelį kiekį riebalinio audinio, kad ištvertų kone pusę metų gyvenimo sunkiomis sąlygomis.
Riebalinio baltojo audinio nykimas susijęs su intensyvia fiziologine veikla arba parazitiniais pažeidimais. Vienas pagrindinių pažeidimo šaltinių – Varroa destructor erkės. Šios parazitės praduria bitės chitininį sluoksnį ir tiesiogiai minta baltuoju riebaliniu audiniu. Tai ne tik išeikvoja bitės energijos atsargas, bet ir tiesiogiai silpnina imuninę bei termoreguliacinę sistemą.
Natūralus riebalinio audinio mažėjimas taip pat vyksta, kai bitė bręsta ir tampa suaugusiomis bitėmis. Pavyzdžiui, bitės maitintojos, kurios intensyviai gamina bičių pienelį, greitai sunaudoja savo riebalinio audinio atsargas – tai yra natūralus vidinių išteklių panaudojimo ciklas. Kai riebalinio audinio sumažėja per anksti (ypač dėl Varroa erkių), bitės tampa trumpaamžės, jautresnės infekcijoms ir nesugeba efektyviai atlikti savo funkcijų.
Žieminių bičių atveju riebalinio audinio nykimas ypač pavojingas, nes šios bitės turi išgyventi ilgiausiai – kartais net 5–6 mėnesius. Jei jų riebalinis audinys pažeidžiamas rudenį, šeima blogiau žiemoja ir gali žūti nesulaukusi pavasario. Taigi, gerų sąlygų baltojo riebalinio audinio susidarymui palaikymas bei jo nykimo stabdymas (per erkių kontrolę) yra vienas svarbiausių bitininkystės tikslų.
Perengė: Kęstutis Garalevičius