Bitės aplinką suvokia kitaip nei žmogus. Jų jutimo sistema pritaikyta žiedams aptikti, orientuotis erdvėje, atpažinti savo šeimos nares ir priimti sprendimus avilio tamsoje. Svarbiausi jutimai yra rega, uoslė, skonis, lytėjimas ir virpesių suvokimas.
Bitė turi dvi sudėtines akis ir tris paprastąsias akeles. Sudėtinės akys sudarytos iš tūkstančių smulkių regos vienetų ir gerai fiksuoja judėjimą. Bitės mato ultravioletinę, mėlyną ir žalią šviesą, tačiau raudonos spalvos beveik neskiria. Daugelio žiedų ultravioletiniai raštai, žmogui nematomi, nukreipia bites į nektaro ir žiedadulkių vietą.
Trys viršugalvyje esančios paprastosios akelės tiksliai neatkuria vaizdo, bet jautriai reaguoja į apšvietimo pokyčius ir padeda stabilizuoti skrydį. Bitės taip pat suvokia dangaus poliarizuotą šviesą, todėl gali nustatyti saulės kryptį net tada, kai ją iš dalies dengia debesys. Ši savybė svarbi orientuojantis ir grįžtant į avilį.
Pagrindinis uoslės organas yra antenos. Jose esantys jutiminiai dariniai aptinka žiedų kvapus, motinos ir perų feromonus, pavojaus signalus bei kitų bičių kūno kvapą. Šeimos narės atpažįstamos pagal bendrą kvapinį profilį, kurio svarbią dalį sudaro kūno paviršiaus angliavandeniliai. Dėl to prie lakos budinčios bitės dažniausiai atskiria savas bites nuo svetimų.
Antenose taip pat yra temperatūros, oro drėgmės ir anglies dioksido koncentracijos receptorių. Šie jutimai padeda reguliuoti lizdo mikroklimatą. Jais remdamosi bitės pradeda vėdinti, nešti vandenį, tankiau telktis prie perų arba keisti savo vietą lizde.
Skonio receptorių yra burnos organuose, antenose ir kojose. Nutūpusi ant žiedo bitė gali įvertinti maistą dar prieš jį paimdama. Ji skiria cukrų koncentraciją ir pagal nektaro energetinę vertę sprendžia, ar verta tęsti rinkimą. Tačiau skonio jautrumą veikia bitės amžius, alkis ir šeimos maisto poreikiai.
Bitės neturi ausų, panašių į žmogaus, tačiau gerai jaučia korio, oro ir paviršių virpesius. Mechanoreceptoriai kojose, kūno plaukeliuose ir antenose leidžia suvokti kitų bičių judesius, vizginamojo šokio virpesius bei oro sroves. Avilio tamsoje virpesiai ir kvapai dažnai svarbesni už regimąją informaciją.
Šių jutimų veikla paaiškina ir praktinius bičių elgsenos ypatumus. Skirtingos avilių spalvos, aiškūs orientyrai ir nevienodomis kryptimis pasuktos lakos mažina bičių bei jaunų motinų klaidžiojimą. Aštrūs pašaliniai kvapai, stiprūs smūgiai ir vibracija gali trikdyti šeimą, todėl bitininkas prie avilio turėtų dirbti ramiai ir vengti nereikalingų dirgiklių.