Bičių kiekis lemia, kokio masto darbus šeima gali atlikti: kiek perų pajėgia auginti ir apšildyti, kiek nektaro gali surinkti bei perdirbti ir kaip veiksmingai gali gintis nuo nepalankių sąlygų. Tačiau šeimos pajėgumas nėra vien avilyje esančių bičių suma. Jį lemia suaugusių darbininkių skaičius, jų amžiaus struktūra, sveikata ir tuo metu lauko darbams galinti būti skiriama jų dalis.
Gausios šeimos pranašumas dažnai būna neproporcingas. Kiekvienai šeimai reikia tam tikro bičių skaičiaus perams šildyti, lervutėms maitinti, lizdui vėdinti, lakai saugoti ir nektarui perdirbti. Silpnoje šeimoje šiems būtiniems vidaus darbams tenka skirti didelę visų bičių dalį, todėl rinkėjų lieka nedaug. Stiprioje šeimoje, patenkinus lizdo vidaus poreikius, gerokai didesnė darbininkių dalis gali būti nukreipta į medunešį.
Didesnė bičių masė taip pat palengvina mikroklimato palaikymą. Kompaktiškame lizde mažėja šilumą prarandančio paviršiaus ir bičių masės santykis, todėl vienai bitei vidutiniškai tenka mažesnė termoreguliacijos našta. Dėl to stipri šeima gali auginti didesnį vientisą perų plotą ir mažiau jautriai reaguoja į trumpalaikius oro pokyčius. Vis dėlto šis pranašumas išlieka tik tada, kai lizdo apimtis atitinka šeimos stiprumą.
Bičių skaičius per sezoną smarkiai kinta. Pavasarį šeima iš pradžių pakeičia senstančias žiemos bites, vėliau sparčiai gausėja, o vasaros pradžioje ar per pagrindinį medunešį gali pasiekti maždaug 40 000–60 000 darbininkių. Tikslus skaičius priklauso nuo porūšio ar linijos, motinos dėslumo, klimato, medunešio ir taikomos bitininkavimo sistemos. Rudenį perų auginimas mažėja, todėl šeima susitraukia iki žiemoti tinkamos apimties.
Populiacijos augimas pasireiškia su biologiniu uždelsimu. Nuo kiaušinėlio padėjimo iki darbininkės išsiritimo praeina apie 21 para, tačiau ji rinkėja paprastai tampa tik dar po kelių savaičių. Vadinasi, nuo gausesnio motinos dėjimo iki realaus rinkėjų būrio padidėjimo dažniausiai praeina apie 5–6 savaitės. Todėl šeimos pajėgumo medunešiui neįmanoma reikšmingai padidinti paskutinę akimirką.
Praktikoje bitės po vieną neskaičiuojamos. Šeimos gausa vertinama pagal tankiai bičių užimtų tarpukorių ir korių skaičių, perų plotą, bičių pasiskirstymą lizde bei skrydžių intensyvumą. Svarbu vertinti ir būsimą pokytį: gausūs užakiuoti perai rodo artėjantį bičių prieaugį, o maža perų apimtis gausioje suaugusių bičių šeimoje – galimą jos silpnėjimą artimiausiomis savaitėmis.
Vien didelė bičių populiacija negarantuoja gero derliaus. Jei daug darbininkių yra per jaunos, pažeistos varozės ir virusų arba priverstos prižiūrėti neproporcingai didelį perų kiekį, lauko darbams jų gali likti mažai. Pajėgumą taip pat riboja medunešio stoka, nepalankus oras, motinos būklė ir vietos nektarui trūkumas. Šeima surinks daug medaus tik tada, kai gausus rinkėjų būrys sutaps su stipriu medunešiu ir avilyje bus kur priimti bei brandinti nektarą.
Bičių kiekio vertinimas leidžia pagrįstai spręsti, ar šeimą plėsti, dalyti, sujungti, ar iš jos galima paimti perų kitai šeimai. Tačiau kiekvienas bičių ar perų paėmimas sumažina donorinės šeimos būsimą pajėgumą, todėl tokie veiksmai derinami su artėjančio medunešio laiku. Produktyviame bityne siekiama ne didžiausio bičių skaičiaus bet kuriuo metu, o tinkamo jų kiekio tada, kai jis gali būti geriausiai panaudotas.