Bitės garsėja ne tik medumi ir sudėtingu socialiniu gyvenimu, bet ir ypatinga komunikacijos forma, t.y., „šokių kalba“. Šį unikalų bičių elgesį išsamiai ištyrė ir paaiškino Nobelio premijos laureatas Karlas von Frischas, kuris eksperimentiniu būdu atskleidė bičių šokių reikšmę informacijos perdavimui apie maisto šaltinius ir kitus bičių produktus. Įdomu, jog naujausi eksperimentai rodo, kad šokis teikia bendrą informaciją bitėms, tačiau tikslią informaciją apie maisto šaltinio vietą padeda nustatyti kvapai.
Šokio tipai pagal produkto atstumą
Bitės naudoja kelis pagrindinius šokių tipus, kurių pasirinkimą lemia produkto (pvz., nektaro, žiedadulkių) atstumas:
1. Apvalusis šokis (Round dance)
- Naudojamas kai produktai arti avilio (paprastai iki 50 metrų).
- Bitė juda ratu arba puslankiais, dažnai keisdama kryptį.
- Nenurodo krypties, tik praneša apie artimą maisto šaltinį.
2. Krutėjimo šokis (Waggle dance)
- Naudojamas kai maistas nutolęs daugiau nei 150 metrų.
- Sudėtingas aštuoniukės formos judesys, kurio centre atliekamas linijinis judesys („krutėjimas“).
- Kryptis ir atstumas tiksliai koduojami pagal judėjimo trukmę ir kryptį saulės atžvilgiu.
Kaip bitės užkoduoja informaciją
Atstumą:
- Kodavimas vyksta per krutėjimo trukmę. kuo ilgesnė trukmė, tuo didesnis atstumas.
- Moksliniai stebėjimai rodo beveik tiesinį santykį, pvz., 2,5 sekundės krutėjimo atitinka maždaug 2,6 km atstumą.
Kryptį:
- Skrydžio kryptis užkoduojama kampu, kuriuo atliekama krutėjimo linija, palyginus su vertikalia kryptimi ant korio.
- Kampas tiesiogiai atitinka kampą tarp saulės ir maisto šaltinio.
- Pavyzdžiui, jei maistas yra 40° kampu nuo saulės, krutėjimas taip pat bus atliekamas 40° kampu vertikaliai koriui.
Informacijos supratimas sekėjų tarpe
Sekančios bitės (sekėjos) informaciją suvokia tiesiogiai kontaktuodamos su šokančia bite. Jos seka judesius, analizuoja vibracijas, kvapus ir lytėjimo stimulus, nors detalus suvokimo mechanizmas nėra galutinai išaiškintas. Aišku viena – gebėjimas tiksliai interpretuoti šokio signalus yra pagrindinis šeimos produktyvumo ir išlikimo veiksnys.
Šaltiniai:
- Frisch, K. von. (1967). „The Dance Language and Orientation of Bees“, Harvard University Press.
- Dyer, F.C. (2002). „The biology of the dance language“. Annual Review of Entomology.
- Riley, J.R. et al. (2005). „The flight paths of honeybees recruited by the waggle dance“. Nature.