Geri bitininkystės rezultatai priklauso nuo keturių faktorių: vietovės, orų, bitininko sugebėjimų ir… bičių genetikos. Vietovės ir orų dažniausiai pasirinkti negalime, savo sugebėjimus kasmet patobuliname, bet bičių genetikos dažniausiai negebame keisti. Tačiau kiekvienas iš mūsų galime atlikti mėgėjišką selekciją savo bitynuose ir patys veistis motinėles. Tam reikia žinoti pagrindinius motinų atrankos kriterijus, paremtus gerosiomis praktikomis. Todėl šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius bičių motinų atrankos kriterijus, skirtus pagerinti mūsų rezultatus.
1. Produktyvumas
Pagrindinis selekcijos kriterijus – šeimos produktyvumas. Dažniausiai selekcija nukreipta į geresnį medingų augalų suradimą, susiorientavimą, nektaro surinkimą ir optimizuotą maisto vartojimą (kuo prasčiau bitės organizuosis savo resursus, tuo mažiau prekinio medaus liks bitininkui). Vienas iš produktyvumo atrankos kriterijų yra motinos dėslumas. Tarptautiniai tyrimai (pvz., Büchler et al., 2014, Vokietija) rodo, kad produktyvių šeimų motinėlės pasižymi aukštu kiaušinėlių dėjimo intensyvumu, kuris lemia gausų darbininkių skaičių ir, to pasekoje, gerą medaus derlių.
Praktinis pastebėjimas. Šeimose motinėles reiktų keisti reguliariai, kas 1–2 metus. Tai užtikrins iki 30–40 % didesnį derlių, palyginti su šeimomis, kurių motinos keičiamos rečiau. Mažesnis rezultatas – motinos dėjimo susilpnėjimo 3-4 metais pasekmė.
2. Atsparumas Varroa destructor erkėms
Varroa destructor erkės – didžiausia pasaulinė medunešių bičių problema. Todėl šiuo metu intensyviai vykdomi tyrimai ir selekcija dėl bičių atsparumo Varroa erkėms. Higieniškas elgesys pats svarbiausias kriterijus, siekiant sukurti Varroa erkėms atsparias bites. JAV Minesotos universiteto tyrimai (Spivak & Reuter, 2001) įrodė, kad bitės, gebančios greitai pašalinti sergančius perus, turi ženkliai mažesnį Varroa užkrėtimo lygį. Šis gebėjimas yra svarbus ne tik Varroa, bet ir kitų susirgimų tokių kaip Amerikietiško ir Europinio puvinių kontrolėje. Šeimos, kurios geba kontroliuoti Varroa erkes, neretai vadinamos Varroatolerantiškomis (angl. Varroa tolerance). Šveicarijos tyrimai (Locke & Fries, 2011; Mondet et al., 2020) išskyrė linijas, kurios geba palaikyti stabilų šeimos dydį ir produktyvumą net esant erkių užkrėstumui.
3. Ramumas
Ramumas ypač vertinamas praktiškai visuose profesionaliuose bitynuose dėl lengvesnės priežiūros ir mažesnio agresijos lygio. Italų (A. mellifera ligustica) ir Buckfast veislės ypač populiarios dėl ramaus elgesio, kuris palengvina bitininko darbą ir mažina agresiją (Ruttner, 1988; Büchler et al., 2014). Ramios šeimos leidžia lengviau atlikti priežiūros darbus ir sumažina stresą tiek bitėms, tiek bitininkui.
4. Žemas polinkis spiesti
Dažnas spietimas mažina šeimų produktyvumą ir reikalauja papildomo bitininko laiko. Šveicarijos ir Vokietijos bitininkystės tyrimų centrai (pvz., Büchler et al., 2014) rekomenduoja motinas selekcionuoti žemesnio spietimo linkme. Ypač vertinamos itališkų bičių linijos, kurios pasižymi nedideliu polinkiu spiesti. Tačiau tobulėjimus vietos dar yra.
Papildomi atrankos kriterijai
Tarptautiniai tyrimai pabrėžia regioninio prisitaikymo svarbą (Meixner et al., 2010, Europos mastu vykdytas projektas COLOSS). Vietinėms sąlygoms adaptuotos šeimos turi aukštesnius išgyvenamumo rodiklius ir produktyvumą. Svarbu rinktis motinėles, kurios buvo išbandytos panašioje aplinkoje pagal klimatą, sezoninį žydėjimo laiką ir aplinkos stresorius.
Tarptautiniu mastu pripažinta, kad didelė genetinė įvairovė pagerina šeimos imuninę sistemą ir ilgalaikį prisitaikymą (Tarpy et al., 2013). Profesionalūs bitynai naudoja kontroliuojamas poravimosi stotis arba dirbtinį apsėklinimą, kad būtų užtikrintas optimalus genetinės įvairovės balansas ir pastovumas, mažinantis nepageidaujamų recesyvių savybių pasireiškimą.
Praktinis pritaikymas
1. Produktyvumo vertinimas:
Medaus prinešimo matavimas (kg/sezoną).
Motinos dėslumo stebėjimas – rekomenduojamas tikslas 2000 kiaušinėlių per parą sezono piko metu (Büchler et al., 2014).
2. Varroa erkėtumo vertinimas:
Erkių kiekio matavimas – rekomenduojama naudoti alkoholio testą (300 bičių mėginys):
-
-
Žemas užkrėtimo lygis: < 3 erkės / 300 bičių (Büchler et al., 2014).
-
Vidutinis: 3–10 erkių / 300 bičių.
-
Aukštas: > 10 erkių / 300 bičių.
-
Higieniško elgesio testas (šaldytų perų / pin testas). Rekomenduojama, kad šeima pašalintų ne mažiau kaip 90% pažeistų perų per 24 valandas.
3. Ramumo vertinimas:
Vertinimo skalė [ 1 (labai rami) – 5 (agresyvi, dažni įgėlimai) ].
4. Spietimo polinkio vertinimas:
Spietimo ženklų stebėjimas (spietiniai lopšeliai). Balų sistema 1 (nėra) – 5 (daug spietiminių lopšelių).
5. Prisitaikymo prie vietos sąlygų vertinimas:
-
šgyvenamumo rodiklis (bent 85% šeimų išgyvenimas žiemos metu).
6. Genetinė įvairovė:
Motinėlių poravimasis su bent 10–15 skirtingų tranų genotipų, siekiant užtikrinti optimalų genetinį foną.
Statistinis patikimumas ir rekomenduojamas šeimų skaičius atrankai:
Kad rezultatai būtų statistiškai reikšmingi, rekomenduojama naudoti tokį šeimų skaičių:
-
Minimali rekomenduojama grupė vienam kriterijui (pvz., spietlumui) – 10–15 šeimų (mėgėjiškam, bet patikimam vertinimui). Jeigu norime vertinti spietlumą ir produktyvumą, reiktų 20–30 šeimų.
-
30–50 šeimų vienam kriterijui užtikrina patikimą statistinį įvertinimą ir sumažina atsitiktinių veiksnių įtaką rezultatams.
Šaltiniai
-
Büchler et al. (2014) „The COLOSS Beebook: Standard methods for Apis mellifera research“, Journal of Apicultural Research.
-
Spivak & Reuter (2001) „Varroa destructor infestation in untreated honey bee (Hymenoptera: Apidae) colonies selected for hygienic behavior“, Journal of Economic Entomology.
-
Locke & Fries (2011) „Characteristics of honey bee colonies (Apis mellifera) in Sweden surviving Varroa destructor infestation“, Apidologie.
-
Tarpy, D. R., Vanengelsdorp, D., & Pettis, J. S. (2013). Genetic diversity affects colony survivorship in commercial honey bee colonies. Naturwissenschaften, 100, 723-728.
-
Genersch, E., Von Der Ohe, W., Kaatz, H., Schroeder, A., Otten, C., Büchler, R., … & Rosenkranz, P. (2010). The German bee monitoring project: a long term study to understand periodically high winter losses of honey bee colonies. Apidologie, 41(3), 332-352.