Bitininkaujant itin svarbu pasirinkti tinkamą bičių porūšį, nes jo savybės turi didelės įtakos priežiūrai ir bendram produktyvumui. Europoje ir visame pasaulyje populiariausi trys bičių porūšiai – tai Buckfast, Karnikos (Apis mellifera carnica) ir Italijos (Apis mellifera ligustica) bitės. Kiekvienas iš jų turi savitų genetinių ir elgsenos bruožų, kurie lemia jų prisitaikymą skirtingiems klimato regionams, bitininkavimo būdams.
Buckfast bitės (Apis mellifera Buckfast) yra žmogaus sukurta hibridinė linija, pradėta vystyti XX a. pradžioje Brolio Adamo Buckfasto abatijoje, Anglijoje. Šis porūšis buvo formuojamas siekiant suderinti ramų charakterį, produktyvumą, atsparumą ligoms ir gebėjimą išgyventi sudėtingesnėse klimato sąlygose. Buckfast bitės žinomos dėl savo išskirtinio ramumo, nes jos retai būva agresyvios, todėl yra ypač mėgstamos bitininkų-mėgėjų. Jos efektyviai renka medų ir yra mažai linkusios spiesti. Vienas iš pagrindinių privalumų – ekonomiškas žiemos maisto naudojimas. Tačiau svarbu pažymėti, kad Buckfast bitės pavasarį vystosi kiek lėčiau nei kiti porūšiai, nes jos vėliau pradeda auginti perus ir startuoja šiek tiek atsilikdamos nuo Karnikos ar Italijos bičių. Dėl šios priežasties bitininkui reikia atsargiau vertinti medunešio laikotarpio pradžią ir galimai skatinti Buckfast’o bites anksčiau vystytis. Kita vertus, jų vystymasis būna tolygus, o šeimos sparčiai stiprėja įsibėgėjus sezonui. Reikia paminėti, kad Buckfast bitės pasižymi aukštu vagiliavimo lygiu. Be to, šis porūšis yra hibridinis, todėl jei poravimasis lieka nekontroliuojamas, F2 ar F3 kartose gali pasireikšti nepageidaujamos savybės, įskaitant padidėjusį agresyvumą.
Karnikos bitės (Apis mellifera carnica), tai vienas iš labiausiai Europoje paplitusių natūralių porūšių. Jos kilusios iš Slovėnijos, pietinės Austrijos ir Balkanų regiono. Šios bitės pasižymi tamsiu kūnu su sidabriškai pilkais plaukeliais, grakščiu judesiu ir vidutiniškai taikiu charakteriu. Karnikos bitės ypač vertinamos dėl ankstyvo pavasarinio aktyvumo: vos tik pakyla temperatūra, jos pradeda auginti perus, stiprindamos šeimą pavasariniam medunešiui. Tai reiškia, kad bitininkui būtina jau ankstyvą pavasarį pradėti palaipsniui plėsti lizdą, kad būtų sudarytos tinkamos sąlygos perų auginimui, šeimos plėtimuisi ir medaus rinkimui. Dėl šios savybės Karnikos itin tinka regionams su ankstyvu pavasariniu žydėjimu. Jos gerai žiemoja mažais, bet tankiais kamuoliais, todėl efektyviai naudojančius šilumą ir atsargas. Karnikos bitės mažai vagiliauja, gerai orientuojasi erdvėje, kas itin svarbu miškingose ar kalvotose vietovėse. Tačiau šios bitės gali būti ženkliai labiau linkusios spiesti nei Buckfast ar italės. Todėl bitininkui svarbu stebėti perų auginimą, lopšelių siuvimą ir laiku šalinti spietimo nuotaiką.
Italijos bitės (Apis mellifera ligustica) yra laikomos viena iš seniausiai laikomų ir plačiausiai pasaulyje paplitusių bičių veislių. Jų kilmės regionas – Italijos Apeninų pusiasalis. Tai šviesaus, gelsvo pilvelio bitės, dažnai laikomos labai ramiomis, noriai bendradarbiaujančiomis su bitininku. Italės anksti pradeda auginti perus ir išlaiko dideles šeimas visą vasarą. Dėl šios savybės jos puikiai išnaudoja tiek ankstyvą, tiek vėlyvą medunešį. Tačiau didelės šeimos reiškia ir didesnį maisto poreikį žiemą, todėl Italijos bitės suvartoja žymiai daugiau atsargų nei kiti porūšiai. Bitininkui tai reiškia būtinumą užtikrinti stiprų papildomą rudeninį maitinimą ir pakankamas atsargas žiemai. Italijos bitės linkusios vagiliauti, ypač jei aplinkinės šeimos yra silpnos. Jos gali aktyviai ieškoti nesaugomų avilių ir juos plėšti, todėl laikant šį porūšį reikia didesnio dėmesio šeimų vienodumui užtikrinti. Kita vertus, jos efektyviai gina savo lizdą nuo kitų šeimų vagilių. Lietuvoje paplitusios Italijos (suomių selekcijos) bitės. Tai nėra grynakraujės italės – jos Suomijoje buvo susimaišiusios su suomių vietinėmis ir Kaukazo bitėmis. Todėl kartais vadinamos ne italėmis, bet suomėmis.
Genetiniu požiūriu, Italijos bitės išlaiko didelį paveldėtą grynumą, tačiau tose vietose, kur laikomos greta Buckfast ar Karnikos, pastebimi hibridizacijos požymiai. Šie mišrūs palikuoniai gali turėti nenumatytų savybių, todėl siekiant stabilumo rekomenduojamas poravimosi kontrolės taikymas.