Stiprios, sveikos ir ilgaamžės bičių šeimos paruošimas žiemai tai vienas svarbiausių bitininko tikslų vasaros pabaigoje ir rudenį. Nuo šio etapo priklauso, ar šeima išgyvens žiemą ir sėkmingai pradės naują sezoną pavasarį. Ruošimasis žiemai vyksta dar aktyviuoju laikotarpiu, kai būtina užtikrinti, kad bitės būtų sveikos, aprūpintos pakankamu maisto kiekiu ir apsaugotos nuo parazitų.
Svarbiausias pasiruošimo žiemai tikslas: išauginti stiprią žieminę kartą. Tai paprastai būna karta, išsivystanti rugpjūčio mėnesį ir peržiemojanti iki pavasario. Šios bičių kartos gyvybingumas priklauso nuo jų vidinių resursų, ypač baltojo riebalinio audinio, kuriame kaupiamas vitelogeninas. Šią medžiagą sunaikina Varroa destructor erkės. Jomis užkrėstos bitės nusilpsta, netenka gyvybinių funkcijų ir dažnai neišgyvena iki pavasario. Šeimos, kurios visą vasarą augino perus ir tuo pačiu erkes, dažnai turi didelę užkrėstumą ir rudenį randame tuščius avilius: bičių nėra, o maistas likęs. Tai erkėmis išsekintos žiemos bičių kartos žūties rezultatas. Todėl pagrindinė užduotis bitininkui yra laiku ir tikslingai naikinti erkes bei auginti sveiką žieminę kartą. Tai atliekama perų pertrauka ir oksalo rūgštimi prieš žiemos bičių kartos auginimą.
Taip pat reikia turėti omenyje, kad ne visos šeimos rudeniop būna pajėgios peržiemoti savarankiškai. Tokiu atveju silpnos šeimos jungiamos su stipresnėmis. Tai geriausia daryti vakare, kai visos lauko bitės jau grįžusios. Silpnesnė šeima vakare per laikraštį uždedama ant stipresnės šeimos. Kai lauko temperatūra nukrenta iki +8–10 °C, šeimas galima jungti ir be kvapų suvienodinimo, tiesiog silpnesnę šeimą uždedant po stipresne.
Taip pat reikia užtikrinti kokybiško ir pakankamo maisto atsargas. Žiemai turi likti bent 12 kg gryno maisto. Plačiau apie tai šiame straipsnyje: https://lbpa.eu/biciu-prieziura-aktyviuoju-metu-biciu-seimu-maitinimas/
Motinos būklė taip pat lemia šeimos rezultatus kitąmet. Motinos produktyvumo pikas pasiekiamas po 7–8 mėnesių nuo jos apsivaisinimo. Pakeitus motiną rugpjūtį, produktyvumo pikas sutampa su pavasario vystymosi pradžia. Rudenį motinos priimamos lengviau, nes nebėra tranų ir bitės nebegali išauginti savos motinos. Sėkmingesnį priėmimą užtikrina motinos įdėjimas maitinimo metu. Geriausia, kai senoji motina prieš tai būna izoliuota ir lizde nelieka atvirų perų.
Nepamirština ir ventiliacija, kuri svarbi tiek žiemą, tiek ruošiantis jai. Ji padeda išvengti drėgmės kaupimosi, kuris ypač pavojingas esant temperatūrų svyravimams. Dalis bitininkų renkasi atvirus dugnus bei lizdo pakėlimą aukščiau nuo žemės. Korpusų viršutinėje dalyje rekomenduojama išgręžti ventiliacines skyles (30–35 mm skersmens), tai padės išlaikyti lizdą sausą. Jeigu bitėms bus problemų dėl ventialicijos – jos gali užpikiuoti skylę.
Rudenį padidėja ir pavojus iš gyvūnų. Lakos susiaurinimas padeda apsaugoti šeimą nuo pelių. Nuo paukščių (genių, zylučių) šeimos saugomos eglišakiais, nes jie neleidžia trikdyti šeimos lesant negyvas bites nuo dugno.
Kiekvienas iš šių veiksmų, t.y., sveikų žiemos bičių auginimas, šeimų jungimas, senų motinų keitimas, ventiliacijos užtikrinimas ir fizinė apsauga prisideda prie to paties tikslo: paruošti bičių šeimą žiemai. Tinkamai paruoštos šeimos ne tik sėkmingai peržiemoja, bet ir su pirmaisiais pavasario saulės spinduliais grįžta į aktyvų gyvenimą stiprios, produktyvios ir pasiruošusios naujam sezonui.