Pavasaris yra ypatingas laikotarpis bičių šeimoms, nes tai laikas, kai jos pereina nuo žiemos ramybės būsenos prie aktyvaus vystymosi. Būtent pavasarį suformuojamas būsimos šeimos stiprumas, nuo kurio tiesiogiai priklauso šeimos produktyvumas pagrindinio medunešio metu. Bitininko užduotis šiuo metu yra užtikrinti optimalias sąlygas šeimai stiprėti ir išvengti žūčių.
Pirmasis žingsnis pavasarį, tai šeimos stiprumo įvertinimas, apie kurį jau kalbėjome. Trumpai primenant, pavasarinio patikrinimo po apsiskraidymo metu pasižiūrima, kiek korių visiškai padengta bitėmis. Silpnos ar žuvusios šeimos turi būti pažymėtos. Silpnos šeimos dažnai vystosi lėtai, reikalauja daug priežiūros, o rezultatai gali būti neproporcingai maži, todėl jas dažnai verta jungti su stipresnėmis. Jei sujungti iš karto negalima, lizdą būtina susiaurinti ir apšiltinti, kad bitėms nereiktų vargti šildant lizdą. Jungiant šeimas taikomas laikraščio metodas, kuomet silpnesnė šeima dedama virš stipresnės, tarp jų įdedamas meduotas laikraštis, kurį bitės palaipsniui pragriaužia, susivienodindamos kvapą.
Maisto atsargos pavasarį yra kritiškai svarbios, nes nuo jų priklauso perų auginimo sėkmė ir visos šeimos stiprėjimas. Stipri šeima turi turėti bent 8 kilogramus medaus. Per šaltesnes pavasario savaites, ypač kai šeimoje jau auginami perai, gali būti sunaudojama iki pusantro kilogramo medaus per savaitę. Baltyminis maistas, t. y. duonelė, taip pat turi būti prie pat perų. Jei jos trūksta, galima naudoti išsaugotus rėmus su duonele arba baltymų papildus. Kai nektaro šaltinių dar nėra, skatinimui naudojamas sirupas santykiu 1:1,3, kurio 1 litras duodamas kas trečią dieną. Taip pat būtinas vandens šaltinis. Jei netoliese nėra natūralių šaltinių, reikia įrengti girdyklas. Jos turėtų būti apsaugotos nuo vėjo ir pastatytos saulėtoje vietoje. Į vandenį galima įlašinti kelis grūdelius kalio permanganato.
Kad šeima galėtų auginti perus, lizdas turi būti šiltas ir kompaktiškas. Šiluma yra ypač svarbi pavasarį, kai naktimis dar pasitaiko šalnų. Kompaktiškas lizdas yra lengviau šildomas, todėl vystymasis vyksta sklandžiau. Lizdas šiltinamas iš viršaus ir iš šonų, o viršutinės ventiliacijos neturi būti. Lizdo dydis pritaikomas prie šeimos stiprumo. Jei lizdas išplečiamas per anksti, perai gali atšalti, o šeimos vystymasis gali sulėtėti net keliomis savaitėmis. Lizde turėtų būti koriai, kuriuose jau anksčiau buvo auginti perai (ne juodi, bet truputį rusvi). Nauji koriai prieš įdedant gali būti pašildomi per naktį ir apipurškiami šiltu sirupu arba medumi, kad paskatintų bičių valymą ir paruošimą perams.
Pavasarį (iki balandžio vidurio) lizdas plečiamas palaipsniui ir tik tada, kai bitės jau dengia kraštinius rėmus. Tuomet įdedami 1–2 nauji koriai šalia perų. Geriausia naudoti pasiūtus korius, o ne vaško plokšteles, kurios pavasarį dedamos tik tada, kai šeima jau pakankamai stipri ir prasideda lengvas medunešis. Pradedantiesiems bitininkams nepatartina dėti vaško plokštelių į lizdo vidurį, nes tai gali pristabdyti motinos dėjimą ir perų vystymąsi. Daugiaaukščiuose aviliuose lizdo plėtimas vyksta sukeičiant korpusus vietomis (kai šeima jau pilnai užpildžiusi perais viršutinį korpusą). Visgi, plėtimas yra tarsi menas – turime pajausti šeimą. Plėsime per stipriai – lizdas atšals, šeima vystysis lėčiau. Neplėsime – bitės neturės darbo, taip nesivystys kaip galėtų bei gali sugalvoti spiesti. Todėl vienos formulės nėra – reikia stebėti šeimą ir priimti sprendimus. Pavasarį rekomenduojama patikrinti šeimas kas 4-7 d., nes vyksta aktyvus ritimasis ir šeimos sprogsta, todėl gali reikti plėsti.
Pavasarį labai svarbu atkreipti dėmesį į bičių kartų keitimąsi. Žieminės bitės, kurios gyveno per žiemą, išaugina pirmąją pavasario kartą. Ši, gyvendama 15–20 dienų, išaugina antrąją kartą, kurios gyvenimo trukmė jau siekia apie 25 dienas. Trečioji karta tampa pagrindine medunešio jėga: 1 kilogramas šių bičių gali surinkti 12–15 kilogramų medaus. Tačiau pavojingiausias etapas silpnesnėms šeimoms yra perėjimo laikotapis, kai žieminės bitės jau miršta, o naujos kartos bičių dar nėra daug (tai dažniausiai nutinka balandžio pabaigoje). Silpnos šeimos tokiu metu gali žūti dėl bičių stygiaus arba dalis perų gali sušalti, todėl svarbu nelaikyti silpnų šeimų, o jas sujungti; o jeigu turime – plėsti su saiku.
Esmė: užtikrinti maistą, šilumą, kompaktišką lizdą, jį laiku plėsti (pagal šeimos stiprumą) ir nelaikyti silpnų šeimų. Tai padarius – turėsime puikius rezultatus.