Antroji žiemos pusė nuo sausio pabaigos iki pirmojo apsiskraidymo, tai pereinamasis laikotarpis iš pasyvios ramybės į aktyvėjantį ciklą avilyje. Nors dar šalta, saulė kyla aukščiau, dienos ilgėja ir tai daro poveikį bitėms. Dėmesio centre atsiranda padidėjęs maisto suvartojimas, pirmųjų perų auginimas ir pasiruošimas pavasariui.
Prasideda pirmųjų perų auginimas
Jei motina nebuvo izoliuota, ji gali pradėti dėti kiaušinėlius jau vasario pradžioje. Tai reiškia, kad šeima pradeda auginti pirmuosius perus, nors dažnai dar tik nedideliais kiekiais. Šios pirmosios darbininkės neišgyvens iki medunešio, bet jų pagrindinė funkcija padėti išauginti vėlesnę, jau svarbesnę kartą. Pirmosios kartos lervos maitinamos žieminių bičių sukauptomis medžiagomis, ypač baltuoju riebaliniu audiniu. Dėl to žieminių bičių gyvybingumas stipriai mažėja. Jei šeima silpna arba neturi pakankamai išteklių, ši pereinamoji fazė tampa kritine, nes didėja šeimos išsekimo ar net žuvimo rizika.
Padidėjęs maisto sunaudojimas
Pradėjus perų auginimą, stipriai išauga maisto sunaudojimas. Jei iki šiol šeima per dieną sunaudojo minimalų kiekį, dabar poreikis gali padidėti kelis kartus. Būtent vasarį-kovą dažniausiai pasitaiko žuvimo iš bado atvejų, bet dažnai net ne dėl to, kad trūksta maisto, bet dėl to, kad jis nepasiekiamas kamuoliui. Todėl būtina atidžiai stebėti kamuolio padėtį ir jei jis artėja prie galinės sienelės, tikėtina, kad toje vietoje baigiasi maistas. Nuo vasario rekomenduojama tikrinti kas 2 savaites. Jeigu kamuolys arčiau nei per 3 pirštus nuo galinės sienos, būtina uždėti papildomo maisto ant kamuolio viršaus.
Pirmasis apsiskraidymas ir jo reikšmė
Kai temperatūra pakyla iki +7-10 °C, būna saulėta ir be stipraus vėjo, dažnai įvyksta pirmasis bičių apsiskraidymas. Paprastai tai nutinka apie kovo vidurį. Šis įvykis itin svarbus, nes jis sumažina apsividuriavimo riziką. Tą dieną avilių atidarinėti negalima. Bitės būna labai jautrios, o dalis dar neapsiskraidžiusių gali apsividuriuoti lizde. Po 3–5 dienų, kai “emocijos” nurimsta, galima atlikti pirmąją tikrąją apžiūrą.
Patikra po apsiskraidymo
Pirmoji pavasarinė apžiūra turi būti trumpa ir taktinė. Pagrindiniai mūsų tikslai yra įvertinti, ar šeima gyva; nustatyti motinos buvimą (iš dėjimo požymių); pašalinti supelyjusius korius ir negyvas bites; prireikus – susiaurinti lizdą, pašalinti tuščius rėmus.
Jei motina buvo izoliuota, perų dar nėra, tad lizdą galima apžiūrėti be perų sušaldymo rizikos. Tai geras metas paruošti lizdą būsimiems perams.
Lizdo paruošimas pavasariui
Lizdas turi būti kompaktiškas ir šiltas. Silpnoms šeimoms galima sumažinti tarpus tarp rėmelių, kad bitės lengviau palaikytų šilumą. Tarpai gali būti sumažinti iki 8–9 mm (vietoj įprastų 12 mm). Perų zona turi būti suformuota iš šiek tiek tamsesnių, šilumą geriau laikančių korių. Rėmus rekomenduojama pašildyti iki kambario temperatūros prieš įdedant. Taip pat rekomenduojame dirbtinai neskaldyti lizdą, pavyzdžiui, įdedant maisto korį į centrą. Tai sukelia mikroklimato atšalimą ir nestabilumo, kas gali nulemti silpnesnį vystymąsi ir net perų žūti. Medus turi būti už diafragmų arba viršuje, kad netrukdytų motinai dėti. Bitės pačios perneš maisto, jei reikės.
Taigi, antroji žiemos pusė tai jautrus, bet lemiamas etapas. Jei šeima išgyveno žiemą, svarbu jai kuo sklandžiau padėti pereiti į aktyvujį režimą užtikrinant pakankamą maisto kiekį, gerą lizdo šilumą ir galimybę pradėti perų auginimą. Kiekvienas netinkamas veiksmas šiuo metu gali nulemti šeimos susilpimą arba silpną vystymąsi pavasarį.