Pirmoji žiemos pusė nuo vėlyvo rudens iki sausio pabaigos tai ramiausias periodas bityne. Šeimos, pasiruošusios tinkamai, pereina šį laikotarpį beveik be trikdžių, o bitininko užduotis tik retkarčiais patikrinti, ar viskas vyksta pagal planą. Nors fizinė intervencija šiame etape beveik nedaroma, bet tai itin vis vien atsakingas metas.
Drėgmės kontrolė
Sausas avilio vidus yra viena iš svarbiausių sąlygų sėkmingai šeimos žiemojimui. Drėgmė žiemą kaupiasi dėl kondensacijos, nes bitės kvėpuoja, o šiltas, drėgnas oras kyla į viršų ir ten kondensuojasi. Jei šis kondensatas kaupiasi ir laša atgal ant bičių, tai gali sukelti jų sušalimą, viduriavimą ar net šeimos žūtį. Todėl svarbiausia užtikrinti tinkamą vėdinimą. Nors per didelė oro cirkuliacija sumažina šilumą, per mažas oro judėjimas sukelia drėgmės perteklių. Optimalus sprendimas aviliuose įrengti viršutines ventiliacijos angas, padaryti nedideles skyles korpusuose arba minimaliai praverti viršutinius dangčius. Drėgmės šalinimą padeda pasiekti ir avilio stovėjimo aukštis. Avilys turėtų būti pakeltas apie 0,5 m virš žemės.
Maisto atsargų priežiūra
Šiame etape bitės sunaudoja mažai maisto, nes jos neaugina perų, o kamuolio temperatūra palaikoma minimali. Vis dėlto, jeigu maistas išdėstytas netinkamai, net ir didelės atsargos šeimos neišgelbės. Bitės žiemą gali judėti tik į viršų ir link galinės sienos, bet ne į šonus, todėl maistas turi būti tiesiai virš kamuolio ir kuo arčiau jo centro. Jei rudens pabaigoje lizdas buvo paliktas per platus arba jei viduryje liko perų rėmų, maistas gali būti sukrautas į kraštinius korius. Tai ypač pavojinga, nes jeigu kamuolys lieka centre, jis nepasiekia atsargų. Bado atvejai tokiu atveju įvyksta net kai kraštiniuose koriuose dar yra medaus. Todėl nuo sausio pabaigos rekomenduojama pradėti reguliarius patikrinimus, kurių metu reikia sekti kamuolio padėtį (ar jis ne per arti galinės sienelės), o esant reikalui papildyti atsargas medaus koriais arba kandi tešla.
Apsauga nuo žiemos pavojų
Pirmoje žiemos pusėje šeimas labiausiai veikia ne šaltis, bet pirmiausiai drėgmė, kuri susikaupia dėl prasto vėdinimo. Taip pat kitas galimas pavojus yra paukščiai, ypač zylės ir geniai, trikdantys bites iš išorės (geniai gali prastuksenti avilį, o zylės mėgsta barbenti į laką ir pagauti išlindusią apsidairyti bitę. Todėl tinkamai susiaurinta laka, sudėti tinklai ar šakos aplink avilį bei stiprūs korpusai padeda užtikrinti ramų šeimos žiemojimą žiemos metu.
Taigi, pirmoji žiemos pusė tai bičių stebėjimo, o ne bitininkavimo laikas. Bitininkas turi įsitikinti, kad šeimos turi sausą lizdą, pakankamai prieinamų atsargų ir nėra trikdomos iš išorės. Gera žieminė priežiūra prasideda ne žiemą, bet rudens pabaigoje: jei pasiruošta tinkamai, bitėms šiuo laikotarpiu nieko netrūksta.