Ruduo žymi pereinamąjį laikotarpį iš aktyvaus į pasyvų sezoną. Tai metas, kai bitininko vaidmuo keičiasi. Šiuo metu nebe aktyviai bitininkaujama, o bitės verčiau stebimos iš toliau ir bandoma įsitikinti, kad šeimos tinkamai paruoštos žiemai. Nuo šio laikotarpio sprendimų priklauso, kaip bitės išgyvens šaltąjį sezoną.
Perėjimas į pasyvią būseną
Kritus temperatūrai, bitės susimeta į kamuolį, kuriame palaikoma šiluma ir suefektyvinamas bendras energijos sunaudojimas. Kamuolio centre temperatūra siekia apie +15 °C, o išorėje apie +4 °C. Šiluma palaikoma ne visame avilio tūryje, bet tik kamuolyje. Bitės šilumą generuoja vibruodamos skraiduomuosius raumenis. Judėjimas kamuolyje leidžia kiekvienai bitei trumpai pasimaitinti ir atšilus grįžti atgal į kamuolio išorę. Bet svarbu pastebėti, kad senesnės ir silpnesnės bitės laikosi arčiau krašto, nes jų gyvybinis potencialas nėra toks svarbus tolimesniam išlikimui.
Vis dėlto šiltas ir ilgas ruduo gali trikdyti kamuolio susidarymą. Esant šiltam rudeniui, bitės išlieka aktyvios, ilgiau augina perus, motina nesustoja dėti kiaušinėlių. Dėl to žymiai išauga maisto poreikis, todėl bitės per rudenį gali suvartoti dvigubai daugiau nei įprastai. Tai viena iš priežasčių, kodėl labai svarbu laiku sustabdyti perų auginimą, pabaigti maitinimą ir užtikrinti, kad šeima kuo anksčiau pereitų į ramybės būseną.
Netiesioginė šeimos būklės stebėsena
Rudenį ir ankstyvą žiemą avilių atidarymas nerekomenduojamas, nes tai trikdo vidinį mikroklimatą ir gali pakenkti bičių kamuolio susidarymui. Vietoj to naudojami netiesioginiai stebėjimo metodai.
Avilio garsų klausymasis yra senas ir veiksmingas būdas įvertinti šeimos gyvybingumą. Švelniai bakstelėjus į avilio šoną, sveika šeima atsako trumpu dūzgimu, kuris greitai nurimsta. Tai ženklas, kad bitės jaučiasi saugios ir jų mikroklimatas tinkamas. Jei garsas ilgas, verksmingas arba labai silpnas – tai gali reikšti motinos netektį, per didelę drėgmę arba šeimos išsekimą. Tuomet reiktų atidžiau pasitikrinti šią šeimą.
Maisto atsargų priežiūra
Rudenį dar galima atlikti paskutinius maisto atsargų vertinimus ir, jei būtina, papildymą. Maisto išsidėstymas taip pat svarbus, nes jis turi būti prieinamas kamuoliui, o ne tik korių pakraščiuose. Bitės žiemą juda aukštyn ir link galinės sienos, todėl svarbu, kad pilni rėmai būtų virš kamuolio ir jo centre, o kraštiniai koriai gali būti ir su mažesnėmis atsargomis. Svarbu, kad šeimos pereitų į žiemojimo laikotarpį jau turėdamos reikiamą kiekį maisto, t.y., apie 8–10 kg gryno cukrus. Jeigu šeima esti su per mažomis atsargomis, galimi du sprendimai: jeigu kamuolys nesusidaręs, iš atsarginių korių galima pakeisti pustusčius pilnais; jeigu jau susidaręs – ant kamuolio viršaus uždėti meduvę su maistu. Tai turi būti padaryta dar iki lapkričio pradžios, kai lauko temperatūra jau gali apriboti bet kokią intervenciją.
Motinos izoliacijos privalumai
Jeigu bitininkas rudenį taikė motinos izoliacijos metodą, šeima pereina į žieminę ramybę tolygiau. Izoliuota motina nebededa kiaušinėlių, todėl šeimoje nebelieka perų. Tai sumažina erkių dauginimąsi, mažina maisto sunaudojimą ir leidžia šeimai greičiau susimesti į kamuolį.
Taigi, rudeninė priežiūra tai pamatų liejimas sėkmingai žiemai. Būtent šiuo metu šeima turi laiku pereiti į pasyvią būseną, turėti pakankamai prieinamų maisto atsargų ir tinkamą mikroklimatą. Bitininko tikslas šiuo metu netrukdyti bičių, bet įsitikinti, kad viskas, kas reikėjo padaryti per aktyvųjį laikotarpį, veikia taip, kaip turėtų.