Bičių problemos ir sprendimai pavasarį

Problema: maisto trūkumas pavasarį

Pavasarį, ypač kovo ir balandžio mėnesiais, bičių šeimose intensyviai prasideda perų auginimas. Tai nulemia smarkiai padidėjusį maisto poreikį. Dėl dar dar gamtoje neatsidarusio nektaro, bitės negali parsinešti maisto, tad šeimos dažnai kenčia nuo maisto trūkumo. Jeigu maisto atsargos išsenka ir nėra laiku papildomos, bitės nusilpsta, perai žūva, o galiausiai visa šeima gali žūti iš bado.

Sprendimas:

1. Jau nuo vasario pabaigos reguliariai (kas 1–2 savaites) tikrinkite bičių maisto atsargas.

2. Jei maisto likę mažiau nei 3–4 kg, nedelsdami papildykite atsargas, dėdami ant lizdo viršaus kietą maistą. Geriausiai tinka paprastas medus, kandi tešla ar koriai su maistu.

3. Nepilkite skysto sirupo ankstyvą pavasarį, nes jis gali paskatinti per ankstyvą intensyvų perų auginimą.

Problema: šeima liko be motinos

Pavasarį gali paaiškėti, kad šeima dėl įvairių priežasčių neteko motinos. Tokios šeimos negali vystytis, nes nėra perų, bitės esti neramios. Be motinos šeima silpsta labai greitai, o pavėlavus įdėti naują motiną ar sujungti šeimas, ji garantuotaii visiškai žus.

Sprendimas:

1. Atlikite pavasarinę apžiūrą kovo pabaigoje–balandžio pradžioje ir patikrinkite motinos buvimą pagal kiaušinėlių ir šviežių perų buvimą.

2. Jei motinos nėra, bet yra daug bičių, nedelsiant įdėkite peržiemojusią motiną narvelyje. Bitės ją labai noriai priims.

3. Jei šeima jau stipriai susilpnėjusi arba neturite atsarginės motinos, šeimą iškart junkite ją su stipria šeima. Pavasarį galima šeimas jungti nesuvienodinus kvapų – tiesiog vakare silpną šeimą pakiškite po stipria (nedėkite silpnos ant viršaus, nes stipri praras šilumą).

Problema: sutranėjusi motina

Kartais šeimoje pavasarį aptinkama sutranėjusi motina, kuri deda tik neapvaisintus (traninius) kiaušinėlius, iš kurių negali vystytis darbininkės. Toks avilys pasmerktas, nes nebegali atkurti normalios šeimos sudėties. Šios motinos dažnai pasirodo po blogai atlikto rudens motinų keitimo, po to, kai pačios bitės vėlai rudenį bando užsiauginti motiną ir ji negeba susiporuoti arba panaudojus amitrazės pagrindo preparatus, arba kai sena motina išnaudoja sukauptas spermos atsargas.

Sprendimas:

1. Pavasarinės apžiūros metu atidžiai apžiūrėkite perus. Sutranėjusią motiną lengvai atpažinsite iš banguotų, kuprotų dengtų perų.

2. Nedelsiant suraskite ir pašalinkite sutranėjusią motiną iš šeimos.

3. Jei šeima dar pakankamai stipri ir jeigu turite atsarginę motiną, ją įdėkite narvelyje. Jeigu šeima jau susilpnėjusi, ją būtina nedelsiant jungti su stipria šeima, bet prieš jungiant pašalinkite sutranėjusią motiną.

Problema:pPer silpna šeima negali palaikyti šilumos

Mažos ir silpnos šeimos pavasarį negali tinkamai šildyti perų. Perai atšąla, gali žūti, o bitės išsenka. Tai stabdo šeimos vystymąsi ir gali visiškai sunaikinti šeimą, ypač esant vėsiam pavasariui.

Sprendimas:

1. Kovo–balandžio mėnesiais apžiūrėkite šeimas ir silpnas šeimas nedelsiant suspauskite iki tiek rėmų, kiek bitės aptūpia (galima ir 1-2 rėmais mažiau). Lizdo rėmai turi būti atskirti šoninėmis šiltomis diafragmomis.

2. Būtinai užtikrinkite kokybišką šilumos izoliaciją virš lizdo.

3. Jei matote, kad šeima per silpna net ir po suspaudimo, jungimas su stipresne šeima yra vienintelė išeitis, kuri užtikrina bičių išlikimą.

Problema: vandens trūkumas pavasarį

Vanduo bičių šeimai reikalingas jau ankstyvą pavasarį, kai tik pradedami auginti pirmieji perai. Vandens reikia perų maistui gaminti, taip pat lizdo mikroklimato reguliavimui, medui atskiesti. Jei vandens trūksta arba jis sunkiai pasiekiamas (dėl šalčio, vėjo ar tolimos vietos), perų auginimas sudėtingėja, lėtėja.

Sprendimas:

1. Ankstyvą pavasarį (kovo pradžioje) šalia bityno įrenkite pastovų vandens šaltinį. Geriausiai tinka negilūs indai su plūdėmis ar šakelėmis, kad bitės saugiai pasiektų vandenį.

2. Jeigu įmanoma, vanduo turėtų būti lengvai drungnas, nes šaltas vanduo atšaldo bites ir jos gali nebeparskirsti į avilį.

3. Vandens girdyklas reikia įrengti prieš pirmąjį apsiskraidymą, nes bitės apsiskraidymo metu užfiksuoja vandens šaltinio vietą ir tik iš ten nešasi vandenį.