Problema: per mažai tuščių korių medui sandėliuoti
Bitės nustoja nešti nektarą, kai avilyje nebėra kur jo dėti. Tuo metu, kai medunešis įsibėgėja, perai jau dažniausiai užima didelę dalį lizdo, todėl sandėliavimo vietos reikia ieškoti meduviniuose aukštuose. Jeigu aukštų per mažai, nektaro nebus kur atnešti, todėl bus prarandamas laikas ir potencialus medaus derlius.
Sprendimas – stebėti bičių darbą ir laiku pridėti tuščių aukštų. Kai tik pastebimas pirmasis šviežias nektaras, reikia uždėti aukštą su tuščiais arba vos pradėtais pilti korių rėmais. Nevertėtų laukti, kol korpusas bus pilnas, nes taip stabdomas rinkimas, bet svarbu ir nepersistengti, nes per daug aukštų sukels problemų su medaus užakiavimu, jei medunešis nutrūks. Optimali praktika yra avilyje turėti vieną pilną, vieną pusiau pilną ir vieną tuščią aukštą meduvėms.
Problema: avilio perkaitimas
Vasarą, esant +30–35 °C ar daugiau, aviliai labai greitai perkaista. Avilio viduje temperatūra gali pasiekti pavojingą ribą, ypač jei yra silpna ventiliacija ar avilys stovi saulėkaitoje.
Šią problemą galima spręsti keliais būdais. Visų pirma, reikia atkreipti dėmesį į avilio pastatymo vieta. Jis turi būti bent iš dalies šešėlyje, ypač vidurdienį. Dangtis turi būti izoliuotas (pvz., polistiroliu), kad nepraleistų karščio žemyn. Taip pat rekomenduotina turėti tarpą tarp viršutinių korių ir plėvelės. Taip pat svarbios ventiliacinės angos tiek dugne, tiek korpusuose, nes jos padeda cirkuliuoti orui ir leidžia bitėms efektyviau garinti vandenį. Taip bitės mažiau išnaudos energijos avilio vėsinimui ir išliks produktyvios.
Problema: intensyvus erkių dauginimasis
Vasarą erkės dauginasi ypač sparčiai, nes avilyje daug perų, o ypatingai tranų. Varroa naikina besivystančių bičių baltąjį riebalinį audinį, todėl sumažėja jų gyvenimo trukmė, o tai ypač pavojinga žieminei kartai. Vasarą Varroa kiekis gali pasiekti kritinį lygį, ypač jei pavasarį nebuvo atliktas gydymas.
Vienas efektyviausių būdų vasarą sukovoti su erkėmis yra naudoti traninius korius, kurie įdedami erkių gaudymui. Uždengus perams, rėmelis pašalinamas ir sunaikinamas, ko pasekoje pašalinama nemaža dalis erkių. Taip pat galima izoliuoti motiną 18–24 dienoms, kad nebeliktų dengtų perų, o tada atlikti oksalo rūgšties laistymą ar garinimą. Toks gydymas sulaukus perų pertraukos veiksmingas net aktyvaus sezono metu. Svarbiausia, kad bitininkas gydymą atliktų iki žieminės kartos vystymosi, kad ši karta nebūtų pažeista.
Problema: netinkamas medaus išėmimas ir plėšikavimo rizika
Po medunešio, kai natūralių nektaro šaltinių mažėja, bitės gali pradėti vagiliauti. Jos pradeda ieškoti silpnų šeimų ar atvirų korių. Tuo metu atliekant medaus kopinėjimą ir ilgiau palaikius atvirus atvirius, ypač jeigu naudojame šluotelę bitėms nuvalyti, galime iššauti masinį vagiliavimą. Reikia turėti omenyje, kad silpnos šeimos dažnai negeba apsiginti ir gali būti išplėštos.
Šiai problemai išvengti naudojami bičių išleistuvai. Jie leidžia bites sklandžiai pašalinti iš korpusų be papildomo streso ir be vagiliavimo iššaukimo. Korpusas paliekamas virš išleistuvo 24–48 val., per kurias bitės iš jo išeina. Po kelių parų galima greitai išimti korius be bičių ir be plėšikavimo rizikos. Jei vis dėlto naudojama šluotelė, ji turi būti švari, o išimti koriai tuoj pat uždengiami. Galiausiai reikia paminėti, jeigu reikalinga maitinti bites, sirupo duoti negalima šviesiuoju paros metu, tik vakare.
Problema: motinos netekimas vasarą
Vasaros metu, ypač po spietimo arba bičių apžiūros, gali dingti motina. Dėl motinos netekimo šeima nustoja dirbti ir vystytis, bitės tampa neramios. Visgi, tai nėra mirtina situacija. Svarbiausia nepradėti panikuoti. Nuo paskutinio motinos dėjimo momento bitininkas turi apie 3 savaites sutvarkyti problemą. Naują motiną galima įdėti kol šeima nesutranėjo, o tai įvyksta tik, kai nebėra perų. Kol dar yra atvirų perų, bitės pačios bando auginti motiną. Jei bitininkas žino, kad motina dingo (pvz., neranda nei motinos, nei kiaušinėlių), reikia įvertinti likusių perų amžių. Jei dar yra vos C formos lervų (apie 2–3 dienų amžiaus), galima palikti šeimą pačią užsiauginti motiną. Tačiau patikimesnis sprendimas po 1–2 dienų įdėti narvelį su jauna susiporavusia motina. Visgi, prieš paleidžiant motiną teks patikrinti, ar nėra lopšelių ir ar nebėra atvirų perų, iš kurių bitės gali augintis pakaitinę motiną. Visgi, jei atvirų perų jau nėra, naujos motinos įdėjimas būtinas, nes bitės iš dengtų perų naujos motinos jau nebeišaugins.