Bičių šeimos dauginimosi ciklas glaudžiai susijęs su metų laikais, augalų žydėjimu ir šeimos vidine būkle. Svarbu atskirti du procesus: perų auginimą, kuriuo atnaujinama ir stiprinama esama šeima, ir tikrąjį šeimos dauginimąsi, kai spietimo arba bitininko atliekamo dalijimo būdu susidaro nauja šeima.

Pirmasis etapas – perų auginimo atnaujinimas

Naujas ciklas dažnai prasideda dar žiemos pabaigoje, kai motina padeda pirmuosius kiaušinėlius. Perų auginimo pradžią lemia ne vien ilgėjanti diena ar žiedadulkių atsiradimas, bet šeimos fiziologinė būklė, motinos aktyvumas, maisto atsargos, temperatūra ir sezoniniai aplinkos signalai.

Pirmuosius perus augina žiemos bitės, naudodamos koriuose sukauptą bičių duonelę ir savo organizmo baltymų atsargas. Pasirodžius šviežioms žiedadulkėms bei nektarui, gerėja bičių maitintojų aprūpinimas maistu ir perų plotas gali sparčiai didėti. Iš pradžių auginamos beveik vien darbininkės, turinčios pakeisti senstančią žiemos bičių kartą.

Antrasis etapas – šeimos augimas

Pavasarį pradėjus ristis gausioms jaunų bičių kartoms, šeimos augimas įgauna pagreitį. Daugėja bičių maitintojų, todėl galima auginti dar didesnį perų plotą. Šis teigiamas grįžtamasis ryšys tęsiasi tol, kol augimą pradeda riboti motinos dėslumas, maisto ištekliai, lizdo erdvė, orai arba šeimos sveikatingumas.

Sustiprėjusi ir pakankamai maisto turinti šeima pradeda auginti tranus. Tranų perų atsiradimas rodo, kad prasideda sezoninis reprodukcinis laikotarpis, tačiau dar nereiškia, kad šeima ruošiasi spiesti. Tranai būtini jaunoms motinoms poruotis, todėl jų auginimas prasideda gerokai anksčiau už pagrindinį natūralaus spietimo ir motinų poravimosi laiką.

Nuo traninio kiaušinėlio padėjimo iki lytiškai subrendusio trano praeina maždaug 5–6 savaitės. Todėl planuojant motinų auginimą vertinama ne vien tai, ar šeimose jau yra tranų perų, bet ar numatomu motinų poravimosi metu bus pakankamai subrendusių tranų.

Trečiasis etapas – reprodukcinė branda

Vėlyvą pavasarį ir vasaros pradžioje stipri šeima gali pasiekti reprodukcinę brandą. Jai būdinga didelė bičių masė, gausūs perai, daug jaunų darbininkių, pakankamos maisto atsargos ir subrendę tranai. Susidarius tinkamoms sąlygoms šeima gali pradėti auginti spietimui skirtas motinas.

Spietiminę būseną lemia ne vien lizdo ankštumas ar motinos feromono pasiskirstymas. Svarbūs motinos amžius ir būklė, jaunų bičių bei perų santykis, laisvų akelių trūkumas, medunešio eiga, lizdo mikroklimatas ir paveldimas polinkis spiesti. Patikimas prasidėjusio pasirengimo spiesti požymis – motininiai lopšeliai su kiaušinėliais arba lervutėmis.

Pirminis spiečius paprastai išskrenda su senąja motina, o motininėje šeimoje lieka užakiuoti motininiai lopšeliai, iš kurių išsiris jauna motina. Taip viena šeima biologiškai pasidalija į dvi. Jei šeima labai stipri ir joje lieka keli motininiai lopšeliai, gali išskristi ir antriniai spiečiai su jaunomis neapsivaisinusiomis motinomis.

Dirbtinis šeimų dauginimas

Bitininkas natūralų dauginimosi procesą gali valdyti sudarydamas atsėlius, dalydamas šeimas arba formuodamas poravimosi šeimeles. Tokie darbai atliekami tada, kai donorinės šeimos turi pakankamai bičių ir perų, gamtoje yra maisto šaltinių, o jaunos motinos galės poruotis su lytiškai subrendusiais tranais.

Per anksti sudarytas atsėlis gali stokoti bičių ir šilumos, o per vėlai sudaryta nauja šeima gali nespėti iki rudens išauginti pakankamos žiemos bičių kartos bei sukaupti maisto. Todėl šeimų dauginimo laikas parenkamas pagal biologinę jų būklę, o ne vien pagal kalendorių.

Ketvirtasis etapas – dauginimosi slopimas

Vasaros pabaigoje, mažėjant medunešiui ir trumpėjant dienoms, motinos dėjimas bei bendras perų kiekis paprastai mažėja. Šeima pereina nuo plėtros prie pasirengimo žiemai: augina ilgaamžes žiemos bites, kaupia atsargas ir palaipsniui mažina tranų skaičių. Nutrūkus tranų poreikiui, darbininkės juos nustoja maitinti ir išvaro iš lizdo, nors tikslus laikas priklauso nuo oro, medunešio ir šeimos būklės.

Žiemą perų auginimas gali kuriam laikui visiškai nutrūkti arba išlikti labai nedidelis. Jo trukmė priklauso nuo klimato, bičių kilmės ir konkrečių metų sąlygų. Dar iki kalendorinio pavasario motina gali vėl pradėti dėti, ir prasideda naujas šeimos augimo ciklas.

Bičių šeimos dauginimosi ciklas susideda iš nuoseklių etapų: perų auginimo atnaujinimo, šeimos augimo, tranų auginimo, reprodukcinės brandos ir pasirengimo žiemai. Suprasdamas šią seką, bitininkas gali laiku auginti motinas, sudaryti atsėlius ir kontroliuoti spietimą, nepažeisdamas šeimos galimybių pasirengti kitam sezonui.