Bičių šeimą sudaro trys pagrindinės individų grupės: viena motina, iki kelių dešimčių tūkstančių darbininkių ir sezono metu auginami tranai. Motina ir darbininkės sudaro dvi patelių kastas, o tranai yra patinai. Kiekviena grupė atlieka skirtingas biologines funkcijas, tačiau tik veikdamos kartu jos sudaro gyvybingą, besidauginančią ir savireguliuojančią šeimą.
Motina
Motina – bičių šeimos reprodukcinė patelė. Pagrindinė jos funkcija yra dėti kiaušinėlius. Intensyviausiu šeimos augimo laikotarpiu produktyvi motina per parą gali padėti maždaug 1 500–2 000 kiaušinėlių, kartais ir daugiau. Dėjimo intensyvumas priklauso ne tik nuo pačios motinos, bet ir nuo šeimos stiprumo, maisto išteklių, paruoštų akučių kiekio, oro sąlygų bei metų laiko.
Motina taip pat išskiria feromonų kompleksą, kuris informuoja bites apie jos buvimą ir fiziologinę būklę. Vienas svarbiausių jo komponentų yra motinos apatinių žandų liaukų feromonas, dažnai žymimas QMP. Motinos feromonai padeda palaikyti šeimos socialinę organizaciją, pritraukia ją prižiūrinčias bites ir slopina dalies darbininkių kiaušidžių vystymąsi.
Motina šeimos tiesiogiai nevaldo. Jos feromonai yra informaciniai signalai, o šeimos elgesį kartu lemia darbininkių reakcijos, perų kiekis, lizdo užimtumas ir aplinkos sąlygos. Spietimo nuotaikos atsiradimą gali paskatinti pablogėjęs motinos feromonų pasklidimas labai gausioje bei ankštoje šeimoje, tačiau tai tik vienas iš daugelio spietimą lemiančių veiksnių.
Darbininkės
Darbininkės – patelės, kurių dauginimosi organai įprastomis sąlygomis išsivystę silpniau negu motinos. Jų kiaušidėse yra gerokai mažiau kiaušidžių vamzdelių negu motinos, kurios kiekvienoje kiaušidėje jų gali turėti maždaug 100–180. Motinos ir perų feromonai bei socialinė šeimos aplinka paprastai slopina darbininkių kiaušidžių vystymąsi.
Darbininkės atlieka beveik visus šeimos išlaikymui būtinus darbus:
- valo ir ruošia akutes;
- šildo bei maitina perus;
- prižiūri ir maitina motiną;
- siuva korius;
- priima ir perdirba nektarą;
- kaupia medų ir žiedadulkes;
- reguliuoja lizdo temperatūrą bei drėgmę;
- saugo laką;
- renka nektarą, žiedadulkes, vandenį ir pikį;
- šalina iš lizdo šiukšles bei žuvusias bites.
Atliekamos funkcijos paprastai keičiasi pagal darbininkės amžių, tačiau toks darbo pasidalijimas yra lankstus. Šeimai prireikus jaunesnės bitės gali anksčiau pradėti rinkti maistą, o vyresnės – grįžti prie kai kurių darbų lizdo viduje. Todėl šeimos pajėgumą lemia ne tik bendras darbininkių skaičius, bet ir jų amžiaus struktūra, fiziologinė būklė bei gebėjimas persiskirstyti pagal poreikius.
Tranai
Tranai – haploidiniai bičių patinai, išsivystantys iš neapvaisintų kiaušinėlių. Jie turi 16 chromosomų, o iš apvaisintų kiaušinėlių išsivystančios motinos ir darbininkės – 32. Pagrindinė tranų biologinė funkcija yra poruotis su jaunomis, paprastai kitų šeimų motinomis.
Tranai lytiškai subręsta maždaug per 10–14 parų po išsiritimo. Tinkamomis oro sąlygomis jie skrenda į tranų susibūrimo vietas, kuriose gali susirinkti patinai iš daugelio aplinkinių šeimų. Su motina poruojamasi ore, o poravęsis tranas žūsta.
Tranai neatlieka įprastų lizdo priežiūros ar maisto rinkimo darbų. Juos maitina darbininkės arba jie patys pasiima maisto iš atvirų medaus akučių. Vasaros pabaigoje, pasibaigus motinų poravimosi laikotarpiui ir sumažėjus maisto ištekliams, darbininkės dažniausiai nustoja tranus maitinti ir išvaro juos iš avilio. Taip šeima sumažina maisto sąnaudas prieš žiemojimą. Vis dėlto šeimoje be vaisingos motinos tranai ar tranų perai kartais išlieka ilgiau.
Struktūros pokyčiai per sezoną
Bičių šeimos sudėtis per metus nuolat kinta. Pavasarį sparčiai daugėja darbininkių, o prasidėjus šeimos augimui imami auginti ir tranai. Vasarą stiprioje šeimoje būna daugiausia bičių, o rudenį perų auginimas mažėja, tranai pašalinami ir susiformuoja žiemojančių bičių karta. Žiemą šeimą daugiausia sudaro motina ir ilgaamžės darbininkės.
Tranų perai pavasarį ir vasaros pradžioje yra normali stiprios šeimos biologijos dalis. Apie sutrikimą gali rodyti ne pats jų buvimas, o neįprastai didelis kiekis, netolygus išsidėstymas, darbininkių akutėse atsiradę traniniai perai arba jų auginimas šeimai netinkamu sezono metu.
Šeimos struktūra kaip diagnostinis požymis
Motinos, darbininkių, perų ir tranų santykio vertinimas yra svarbi šeimos būklės diagnostikos dalis. Praradusi motiną šeima tampa nerami, pasikeičia bičių elgesys, o esant jaunų lervučių ar tinkamo amžiaus kiaušinėlių bitės pradeda auginti gelbėjimosi motinas ir formuoja motininius lopšelius.
Jeigu šeima ilgiau lieka be motinos ir joje nebėra atvirų perų, gali pradėti dėti viena ar kelios darbininkės. Kadangi jos nebuvo apvaisintos, iš jų padėtų kiaušinėlių išsirita tik tranai. Tokiu atveju akutėse dažnai aptinkama po kelis netvarkingai padėtus kiaušinėlius, o tarp darbininkių akučių susidaro iškiliais dangteliais užakiuoti, netolygiai išsidėstę kuprotieji perai.
Panašų vaizdą gali sukelti ir traninė motina, nebeturinti pakankamai spermatozoidų arba negalinti apvaisinti kiaušinėlių. Tokia motina dažniausiai deda tvarkingiau – po vieną kiaušinėlį akutės dugne, tačiau iš jų vystosi tranai. Vertinant vien perų dangtelius ne visada galima patikimai atskirti traninę motiną nuo dedančių darbininkių, todėl reikia apžiūrėti kiaušinėlių skaičių bei padėtį ir pamėginti surasti motiną.
Bičių šeimos struktūros vertinimas leidžia anksti pastebėti motinos netekimą, jos produktyvumo sumažėjimą, amžiaus struktūros sutrikimus ir nenormalų traninių perų kiekį. Vis dėlto išvados turi būti daromos įvertinus visą šeimą ir metų laiką, nes tas pats požymis skirtingomis aplinkybėmis gali reikšti tiek normalią sezoninę raidą, tiek rimtą sutrikimą.