Biologiniai Varroa destructor kontrolės metodai apima gyvų organizmų ir natūralių bičių apsauginių mechanizmų naudojimą kovai su erkėmis. Šis požiūris iš esmės skiriasi nuo cheminės kontrolės, kuri remiasi sintetinių medžiagų naudojimu. Biologinės priemonės dažniausiai laikomos tvaresnėmis, o integruoto kenkėjų valdymo (IPM) sistemoje jos užima aukštesnę poziciją nei cheminiai preparatai.
Viena iš biologinės kontrolės krypčių – natūralių Varroa priešų pritaikymas erkių kontrolei. Šiuo metu mokslininkai nagrinėja netikrųjų skorpionų (Pseudoscorpiones) potencialą naikinti erkes. Nors laboratoriniai rezultatai daug žadantys, iki šiol šios priemonės nėra plačiai prieinamos ir reikalauja tolesnių tyrimų bei testavimo lauko sąlygomis.
Kita svarbi biologinės kontrolės sritis – pačių bičių biologiniai ir elgsenos apsaugos mechanizmai. Šie procesai veikia šeimos lygmeniu ir formuoja vadinamąjį kolektyvinį imunitetą – gebėjimą visai bičių bendruomenei reaguoti į parazitų keliamą grėsmę.
Du svarbiausi elgsenos tipai, prisidedantys prie natūralios Varroa kontrolės, yra blusinėjimasis ir higieniškas elgesys.
Blusinėjimasis – tai bičių tarpusavio priežiūros forma, kai darbininkės valo save ir viena kitą, šalindamos nešvarumus ar parazitus, įskaitant erkes. Šeimos, pasižyminčios intensyvesniu blusinėjimusi, dažniausiai geriau kovoja su parazitais be bitininko įsikišimo.
Higieniškas elgesys – tai gebėjimas atpažinti ir pašalinti užkrėstas arba nesveikas lervas bei lėliukes ir jas pašalinti. Bitės atidengia akučių dangtelius ir pašalina brokuotus perus, kartu su jais pašalindamos ir Varroa erkes. Nors tokie perai neišgyvena, šis procesas reikšmingai stabdo erkių plitimą visoje šeimoje.
Šie elgsenos bruožai glaudžiai susiję su selekcija. Vienas pagrindinių ilgalaikių biologinės kontrolės tikslų – atrinkti ir dauginti tokias Apis mellifera linijas, kurios natūraliai pasižymėtų stipriu higienišku elgesiu ir atsparumu erkėms. Tyrimai rodo, kad tai yra viena iš patikimiausių ir perspektyviausių strategijų siekiant sumažinti priklausomybę nuo cheminių preparatų. Tačiau svarbu paminėti, kad elgsenos požymių raiška priklauso nuo aplinkos sąlygų, todėl bičių linijos, išvestos viename regione, gali būti neefektyvios kitame. Prieš įsigyjant atsparias motinėles, rekomenduojama įsitikinti, ar jos buvo testuotos vietinėmis sąlygomis.
Biologinės priemonės, ypač selekcija pagal higienišką elgseną ir blusinėjimąsi, IPM sistemoje laikomos prevencinėmis priemonėmis. Jos padeda palaikyti žemą užkrėstumo lygį be didelių intervencijų ir yra perspektyviausios ilguoju laikotarpiu. Nors praktikoje dažnai dominuoja cheminės priemonės, biologinė kontrolė turėtų būti svarbiausia strateginė kryptis siekiant tvarus sprendimo.
Parengė: Kęstutis Garalevičius