Bitės darbininkės sudaro pagrindinę šeimos darbo jėgą: jos augina perus, palaiko mikroklimatą, siuva korius, perdirba nektarą, saugo lizdą ir renka maistą. Tačiau šeimos stiprumo negalima vertinti vien pagal bendrą bičių skaičių. Tikrasis, funkcinis stiprumas priklauso nuo darbininkių gausos, sveikatos, amžiaus struktūros ir gebėjimo vienu metu atlikti visas šeimai būtinas užduotis.
Dalis bičių nuolat skiriama vidaus darbams: perams šildyti ir maitinti, lizdui vėdinti, nektarui priimti bei perdirbti. Tik likusi darbo jėga gali būti nukreipta į lauką. Todėl stiprioje šeimoje rinkėjų dalis ir surenkamo maisto kiekis gali didėti greičiau negu bendras bičių skaičius. Silpnoje šeimoje santykinai daugiau darbininkių tenka skirti gyvybinėms lizdo funkcijoms, todėl rinkti nektaro lieka mažiau bičių.
Svarbi ne tik darbininkių gausa, bet ir jų pasiskirstymas pagal amžių bei fiziologinę būklę. Jaunos lizdo bitės prižiūri perus ir perdirba maistą, vidutinio amžiaus darbininkės siuva korius bei saugo lizdą, o vyresnės tampa rinkėjomis. Jei kurio nors amžiaus bičių trūksta, kitos darbininkės gali iš dalies perimti jų funkcijas, tačiau toks persiskirstymas turi kainą. Pavyzdžiui, per anksti rinkėjomis tapusios jaunos bitės greičiau nusidėvi ir paprastai gyvena trumpiau.
Vienodas bičių skaičius dar nereiškia vienodo pajėgumo. Varozės erkių, virusų, prastos lervinės mitybos ar pesticidų pažeistos darbininkės gali prasčiau orientuotis, trumpiau gyventi ir ne taip veiksmingai atlikti darbus. Jaunų bičių fiziologinę kokybę rodo gerai išsivystęs riebalinis kūnas, pakankamos baltymų atsargos ir normaliai veikiančios liaukos. Rinkėjų riebalinio kūno atsargos natūraliai būna mažesnės, todėl visų darbininkių negalima vertinti pagal vieną fiziologinį rodiklį.
Šeimos stiprumas visada vertinamas atsižvelgiant į sezoną. Ankstyvą pavasarį kelių korių šeima gali būti normali ir gyvybinga, o toks pats bičių kiekis prieš pagrindinį medunešį jau reikštų silpną šeimą. Praktikoje vertinama, kiek tarpukorių tankiai užima bitės, kiek yra įvairaus amžiaus perų, ar perai kompaktiški, kaip intensyviai bitės skraido ir ar šeima pajėgia visiškai aptūpti bei apšildyti savo lizdą.
Dabartinis bičių skaičius parodo tik esamą būklę, o perų kiekis – artimiausių savaičių perspektyvą. Gausūs užakiuoti perai žada greitą jaunų bičių prieaugį, tačiau tam pačiam laikotarpiui reikia pakankamai maisto ir vietos. Priešingai, gausi suaugusių bičių šeima, turinti mažai perų, gali netrukus pradėti silpnėti.
Taigi stipri šeima – ne tiesiog daug bičių turintis avilys. Tai sveika, tinkamos sezoninės sudėties ir nenutrūkstamai atsinaujinanti darbininkių bendruomenė, pajėgi išlaikyti lizdo vidaus funkcijas ir kartu skirti gausų rinkėjų būrį medunešiui. Bitininko tikslas – palaikyti ne didžiausią įmanomą bičių skaičių visą sezoną, o tokį funkcinį šeimos stiprumą, kuris atitinka jos raidos etapą ir artėjantį medunešį.