Bitės rinkėjos – dažniausiai vyresnės darbininkės, atliekančios darbus už avilio ribų. Jos aprūpina šeimą nektaru, žiedadulkėmis, vandeniu ir augalinėmis dervomis. Nuo rinkėjų skaičiaus, sveikatingumo, patirties ir aplinkoje esančių maisto šaltinių labai priklauso šeimos aprūpinimas maistu bei medaus produktyvumas.

Perėjimas prie lauko darbų

Reguliariai rinkti maistą darbininkės dažniausiai pradeda būdamos maždaug 2–3 savaičių amžiaus. Vis dėlto ši riba nėra griežta. Netekus daug rinkėjų, jaunesnės bitės gali pradėti skraidyti anksčiau, o esant dideliam perų priežiūros poreikiui dalis darbininkių ilgiau lieka lizde.

Prieš tapdamos rinkėjomis bitės atlieka orientacinius skrydžius. Jų metu jos įsimena avilio vietą, lakos padėtį ir aplinkinius kraštovaizdžio objektus. Iš pradžių bitės skraido trumpai ir netoli avilio, o įgydamos patirties palaipsniui didina skrydžio atstumą.

Perėjimą prie lauko darbų lydi fiziologiniai pokyčiai: mažėja vitelogenino atsargos, keičiasi hormonų pusiausvyra, medžiagų apykaita ir jutimų sistemų veikla. Rinkėjos organizmas tampa pritaikytas intensyviam skrydžiui, orientacijai ir greitam energijos naudojimui.

Renkami ištekliai

Rinkėjos pagal šeimos poreikius ir aplinkos pasiūlą renka skirtingus išteklius:

  • nektarą – pagrindinę medaus žaliavą ir angliavandenių šaltinį;
  • žiedadulkes – svarbiausią baltymų, riebalų ir kitų maisto medžiagų šaltinį;
  • vandenį – reikalingą perų maistui ruošti, medui skiesti ir lizdui vėsinti;
  • augalines dervas – žaliavą bičių pikiui gaminti.

Nektarą bitė neša medaus pūslėje, o žiedadulkes sudeda į užpakalinių kojų žiedadulkių pintinėles. Vandenį ji taip pat gabena medaus pūslėje. Augalines dervas bitės renka nuo pumpurų, žievės ir kitų augalo paviršių, o avilyje jos sumaišomos su vašku bei kitomis medžiagomis ir naudojamos plyšiams sandarinti, paviršiams dengti bei lizdo higienai palaikyti.

Maisto šaltinių paieška

Naujų maisto šaltinių ieško žvalgės – rinkėjos, kurios skraido po aplinką dar neturėdamos konkretaus tikslo. Žvalgių dalis nėra pastovi: ji priklauso nuo medunešio, ankstesnių šaltinių patikimumo ir šeimos poreikių.

Radusi vertingą maisto šaltinį, žvalgė grįžta į avilį ir apie jį gali pranešti vizginamuoju šokiu. Šokio kryptis nurodo šaltinio kryptį saulės atžvilgiu, o vizginamosios dalies trukmė susijusi su atstumu. Šokio intensyvumas ir kartojimų skaičius padeda kitoms bitėms įvertinti šaltinio patrauklumą.

Bitės orientuojasi ne vien pagal šokį. Svarbūs ir žiedų kvapai, kraštovaizdžio objektai, saulės padėtis, poliarizuota šviesa bei ankstesnė rinkėjos patirtis. Dalis bičių naujus šaltinius taip pat suranda savarankiškai.

Rinkėjų specializacija

Rinkėjų būrys nėra vienalytis. Vienos bitės tam tikrą laiką daugiausia renka nektarą, kitos – žiedadulkes, vandenį ar augalines dervas. Net nektaro rinkėjos dažnai pasižymi žiedų pastovumu – vienos išvykos metu lanko daugiausia vienos augalų rūšies žiedus. Tai didina rinkimo veiksmingumą ir gerina augalų apdulkinimą.

Specializacija nėra visiškai nekintanti. Pasikeitus šeimos poreikiams arba išsekus ankstesniam šaltiniui, rinkėja gali pereiti prie kitos žaliavos. Pavyzdžiui, karštą dieną, padidėjus vandens poreikiui, dalis anksčiau nektarą rinkusių bičių gali pradėti nešti vandenį. Perų plotui išaugus, šeima gali padidinti žiedadulkių rinkimą.

Bendradarbiavimas su avilio bitėmis

Rinkėjos negalėtų veiksmingai kaupti atsargų be avilio viduje dirbančių bičių. Grįžusi nektaro rinkėja perduoda nektarą jį priimančiai darbininkei. Jeigu nektaras priimamas greitai, rinkėja gali netrukus vėl skristi. Jeigu trūksta nektarą priimančių bičių arba laisvų akučių, jo perdavimas užtrunka, o rinkimo aktyvumas gali sumažėti.

Todėl medaus produktyvumą lemia ne vien rinkėjų skaičius. Šeimoje taip pat turi būti pakankamai bičių, galinčių priimti ir brandinti nektarą, ventiliuoti avilį bei paruošti vietą atsargoms. Perpildytos meduvės ar laisvų korių trūkumas gali riboti medaus kaupimą net esant gausiam medunešiui.

Rinkėjų gyvenimo trukmė

Maisto rinkimas yra fiziologiškai sunkiausias darbininkės gyvenimo tarpsnis. Skrydžiams sunaudojama daug energijos, dėvisi sparnai, o bitės patiria temperatūros svyravimus, vėją, lietų, plėšrūnų, pesticidų ir pasiklydimo riziką. Daugelis rinkėjų galiausiai žūsta ne avilyje, o lauko skrydžio metu.

Aktyviuoju sezonu darbininkė iš viso dažnai gyvena apie 4–6 savaites, o rinkėjos tarpsnis paprastai sudaro paskutines jos gyvenimo savaites. Rinkėjas nuolat pakeičia jaunesnės bitės, todėl stabilus darbo jėgos atsinaujinimas priklauso nuo nenutrūkstamo perų auginimo, visavertės mitybos ir šeimos sveikatingumo.

Rinkėjų gausos derinimas su medunešiu

Nuo kiaušinėlio padėjimo iki darbininkės išsiritimo praeina apie 21 para. Dar maždaug po 2–3 savaičių ji paprastai tampa rinkėja. Taigi pagrindinio medunešio metu dirbsiančios bitės pradedamos auginti maždaug prieš 5–7 savaites.

Bitininkas negali visiškai tiksliai valdyti šio proceso, nes šeimos vystymąsi veikia orai, žiedadulkių pasiūla, motinos dėjimas, ligos ir medunešio pradžios svyravimai. Tačiau jis gali sudaryti palankias sąlygas:

  • užtikrinti pakankamas maisto atsargas;
  • laiku plėsti lizdą;
  • palaikyti sveiką ir produktyvią motiną;
  • kontroliuoti varozę ir kitas ligas;
  • prieš medunešį paruošti pakankamai laisvų korių;
  • vengti šeimos darbą trikdančių intervencijų.