Bičių veisimas, arba selekcija, yra vienas kertinių sėkmingos bitininkystės principų. Tai sąmoningas bičių, pasižyminčių pageidaujamomis savybėmis, parinkimas tam, kad šios savybės būtų perduodamos ateities kartoms. Toks procesas būtinas norint sustiprinti bičių šeimas, jų atsparumą ir produktyvumą.
Siekis išryškinti naudingas savybes
Pagrindinis selekcijos tikslas – pagerinti savybes, svarbias tiek bičių išlikimui, tiek bitininko sėkmei. Atsparumo Varroa destructor ugdymas yra prioritetas šiuolaikinėje selekcijoje. Šios erkės ne tik minta hemolimfa, bet ir itin svarbiu baltojo riebalinio kūno audiniu, kuris būtinas metamorfozei, imuninei gynybai, termoreguliacijai, skysčių balansui, vitelogenino sintezei ir detoksikacijai. Pažeidimai riebaliniame kūne trumpina gyvenimo trukmę, silpnina organizmą ir mažina atsparumą pesticidams. Be to, erkės padaro įpjovas chitine, per kurias į bitės organizmą patenka bakterijos ir virusai. Varroa taip pat yra pavojingų virusų – pvz., ūmaus ir lėtinio bičių paralyžiaus – platintojos. Todėl selekcija bičių higieniškumui ir blusinėjimui užtikrinti yra pagrindinis ateities sėkmės rodiklis, nepaisant to, kad egzistuoja cheminės kovos priemonės. Akaricidai gali kauptis vaške, o erkės tampa atsparios, todėl patariama vengti „sunkios chemijos“ ir naudoti „švelnias“ priemones kartu su mechaninėmis. Vis dėlto ilgalaikis sprendimas – atsparių, selekcinių linijų vystymas.
Be atsparumo, selekcijos programos siekia pagerinti kitus produktyvumą ir bitininkavimą lengvinančius veiksniu. Tarp jų – mažesnis spietlumas, bičių ramumas, medaus prinešimas, stiprus pavasarinis vystymasis ir efektyvus maisto panaudojimas.
Selekcijos mechanizmas: motinėlės keitimas
Kadangi motinėlė yra vienintelė šeimos patelė galinti daugintis, jos pakeitimas yra svarbiausia priemonė keičiant šeimos genetines savybes. Tyrimai rodo, kad profesionalūs bitininkai kur kas dažniau reguliariai keičia motinėles nei mėgėjai, o didžiausiu produktyvumu pasižymi šeimos, kuriose motinėlė keičiama kas dvejus metus.
Genetika ir genetinė įvairovė – esminiai faktoriai
Tiek individualus, tiek kolektyvinis bičių imunitetas stipriai priklauso nuo genetinės informacijos, kurią perduoda motinėlė. Todėl šeimos genetines savybes pakeisti galima tik keičiant motinėlę. Genetinė įvairovė taip pat itin svarbi – kuo daugiau tranų apvaisina motinėlę, tuo didesnė genetinė variacija šeimoje. Tai lemia didesnį efektyvumą, geresnę mikrobiotą, ilgaamžiškumą, atsparumą ligoms ir stipresnį kolektyvinį atsaką į stresorius. Kad selekcija būtų sėkminga, rekomenduojama motinėles auginti iš jaunesnių lervų ir užtikrinti jų poravimąsi su pakankamai skirtingų tranų.
Selekcija praktikoje: ką rodo tyrimai
Sėkmingai įgyvendinti selekciją padeda tyrimais grįsti duomenys. Tyrimai padeda įžvelgti ryšius tarp motinėlės keitimo, veislės pasirinkimo ir produktyvumo. Šeimų vertinimas gali būti atliekamas tiek vizualiai, tiek objektyviai (duomenų rinkimu), taip pat pasitelkiant technologijas, pavyzdžiui, vaizdų analizę. Svarbu pažymėti, kad nors individualios bitės selekcija nėra aprašoma išsamiai, pagrindinis dėmesys tenka šeimos lygmens savybių vertinimui.
Veislės ir hibridai: ką renkasi bitininkai
Europoje ir Lietuvoje paplitusios Apis mellifera porūšių veislės: Buckfast hibridas (atsparumas, stabilumas), karnika (Apis mellifera carnica, itin paplitusi pietryčių Europoje ir Lietuvoje) ir italų (suomių selekcijos) bitės (A. m. ligustica), garsėjančios švelnumu bei produktyvumu, nors jos žinomos dėl polinkio žiemą sunaudoti daugiau atsargų.