Šeimelių sudarymas – planuotas bičių šeimų dauginimo būdas, kai iš stiprių šeimų paimama dalis bičių, perų ir maisto atsargų, o naujai sudarytam vienetui duodama motina arba subrendęs motininis lopšelis. Tinkamai prižiūrima šeimelė iki rudens išauga į savarankišką, žiemoti pasirengusią bičių šeimą.
Šeimelės sudaromos iš sveikų, stiprių šeimų, turinčių pakankamai bičių ir perų. Donorinių šeimų negalima susilpninti tiek, kad jos nebepajėgtų apšildyti likusių perų arba pasirengti pagrindiniam medunešiui. Todėl šeimelių skaičius derinamas su viso bityno pajėgumu.
Įprastai šeimelei duodami keli koriai su įvairaus amžiaus perais, tačiau didžiausią dalį turėtų sudaryti besiritantys užakiuoti perai. Iš jų netrukus išsiritusios jaunos bitės lieka naujoje šeimelėje ir greitai padidina jos stiprumą. Anksti pavasarį šeimelė sudaroma silpnesnė, pavyzdžiui, su 3–4 Dadano koriais perų, o vasarą reikia pradėti su didesniu perų kiekiu.
Kartu duodamas medaus ir bičių duonelės korys bei tuščias taisyklingas korys arba vaškuolė būsimam lizdo plėtimui. Bitės turi tankiai aptūpti visus paliktus korius. Per didelis lizdas apsunkina perų šildymą, todėl šeimelei stiprėjant jis plečiamas palaipsniui.
Šeimelė gali būti sudaroma iš vienos arba kelių donorinių šeimų. Naudojant kelių šeimų bites būtina įsitikinti, kad jos sveikos, nes kartu su perais galima pernešti ligų sukėlėjus. Jaunos bitės paprastai susijungia ramiai, tačiau senos rinkėjos gali grįžti į ankstesnius avilius. Dėl to šeimelei duodama daugiau jaunų bičių arba ji išvežama į kitą bityno vietą.
Greičiausiai šeimelė pradeda augti įdavus susiporavusią ir patikrintą motiną. Ji paprastai netrukus pradeda dėti, todėl perų auginimas beveik nenutrūksta. Motina įduodama narvelyje, o paleidžiama tik įsitikinus, kad šeimelė ją priėmė.
Galima įduoti ir neapvaisintą motiną arba subrendusį motininį lopšelį. Toks būdas taupesnis, tačiau šeimelės vystymasis užtrunka ilgiau: motina turi išsiristi, subręsti, susiporuoti ir pradėti dėti. Iki pirmųjų jos išaugintų bičių išsiritimo gali praeiti daugiau kaip mėnuo, todėl vėliau sudaryta šeimelė gali nespėti pakankamai sustiprėti iki žiemos.
Naujai sudarytos šeimelės laka susiaurinama, kad bitės galėtų apsiginti nuo plėšikavimo. Nesant natūralaus nešimo, duodama nedidelėmis porcijomis cukraus sirupo, skatinančio korių siuvimą ir perų auginimą. Vis dėlto maitinimas nepakeičia bičių duonelės, būtinos jaunoms bitėms ir perams.
Šeimelės vystymasis reguliariai vertinamas pagal motinos dėslumą, perų vientisumą, bičių prieaugį, maisto atsargas ir erkėtumą. Stiprėjant laiku pridedama korių ar vaškuolių. Jeigu šeimelė atsilieka dėl prastos motinos, ją reikia pakeisti, o ne nuolat kompensuoti trūkumą svetimais perais.
Bityno plėtra turi būti baigta pakankamai anksti, kad šeimelės spėtų išauginti gausią, sveiką žiemos bičių kartą ir sukaupti reikiamas atsargas. Todėl tikslas yra ne sudaryti kuo daugiau mažų šeimelių, bet iki rudens išauginti stiprias, sveikas ir savarankiškai žiemoti pajėgias bičių šeimas.