Bičių šeimos sveikata ir produktyvumas glaudžiai susiję su individų genetine sandara. Nors visos moteriškos lyties bitės šeimoje – motinėlė ir darbininkės – paveldi tą patį genomą, nežymūs genetiniai skirtumai tarp darbininkių, atsirandantys dėl motinėlės poravimosi su daugybe tranų, turi reikšmingą įtaką visos šeimos savybėms ir atsparumui. Norint užtikrinti šeimų gyvybingumą ir sveikatą, būtina suprasti, kaip ši genetinė bazė formuoja įvairius bičių gyvenimo aspektus.
Genetinė sandara stipriai veikia darbininkių elgseną – ypač brendimo tempą ir užduočių atlikimo laiką. Skirtingi genotipai šeimoje lemia tai, kada ir kokias užduotis pradeda atlikti darbininkės, taip padėdami palaikyti lankstų darbo pasidalijimą. Tyrimai rodo, kad genotipų proporcija šeimoje turi įtakos jos raidai ir bendram elgesiui. Pavyzdžiui, kai kurios darbininkės, priklausomai nuo genetinio fono, labiau linkusios ginti lizdą ar šalinti mirusias bites. Tokia genotipinė įvairovė suteikia šeimai lankstumo ir geresnio prisitaikymo savybių prie aplinkos. Netgi reakcijos slenksčiai į dirgiklius (pvz., reakcija į mūsų lindimą į avilį), kurie yra esminiai daugeliui elgesio formų, priklauso nuo paveldimų savybių.
Kitas ryškus genetinės ir aplinkos sąveikos pavyzdys – motinėlės ir darbininkių gyvenimo trukmės skirtumai. Nors jų genomas tas pats, vystymosi keliai išsiskiria dėl skirtingos mitybos – motinėlė auginama ją išskirtinai maitinant bičių pieneliu. Dėl to aktyvuojasi skirtingi genų raiškos mechanizmai. Motinėlėms dažnai būdingas nuslopintas insulino ir į jį panašių augimo faktorių signalizacijos kelias, siejamas su ilgaamžiškumu. Motinėlės paprastai geba išgyventi iki 5 metų, o darbininkės – iki 200 dienų žiemą ir daug trumpiau vasarą. Be to, genetiniai veiksniai tiesiogiai veikia ir darbininkių gyvenimo trukmę.
Genetinė įvairovė taip pat veikia daugelį kitų bičių savybių. Tyrimai rodo, kad laukinėse (arba, verčiau, reikėtų sakyti žmogaus neprižiūrimose) šeimose, kuriose didesnė genetinė įvairovė, pastebimas stipresnis imunitetas. Stipresnis imunitetas padeda efektyviau kovoti su ligomis ir parazitais. Taip pat tyrimai selekcijos srityje parodė, kad kryptingai veisiant galima išvystyti atsparumą Varroa destructor erkėms. Tai dar kartą parodo, kad genetinė atranka yra veiksminga priemonė stiprinant šeimos gynybinius mechanizmus.
Genetinė įvairovė bei specifinis genetinis fonas tiek tarp šeimų, tiek jų viduje – esminiai veiksniai, lemiantys bičių funkcionalumą. Jie daro įtaką darbo pasidalijimo lankstumui, elgsenai, reakcijoms į aplinką, imunitetui ir gyvenimo trukmei. Todėl genetinės įvairovės palaikymas yra būtinas bičių sveikatai, prisitaikymui prie besikeičiančių sąlygų ir visos rūšies išlikimui.
