Bitės gyvenimą sudaro virtinė sudėtingų virsmų – nuo mažos lervutės iki suaugusios bitės ar motinėlės. Šiuos virsmus valdo hormonai – vidiniai cheminiai signalai, kurie nulemia, kaip bitė vystysis ir kokį vaidmenį atliks šeimoje. Svarbiausi bičių hormonai yra juvenilinis hormonas (trumpinamas JH) ir ekdisteroidai. Jie reguliuoja tiek kūno vystymąsi, tiek elgsenos pokyčius, tiek bitės ilgaamžiškumą, tiek gebėjimą daugintis.
Nuo lervos iki motinėlės ar darbininkės
Kai bitė dar tik vystosi lervutės stadijoje, jos būsima lemtis (motinėlė ar darbininkė) priklauso nuo dviejų dalykų – maisto ir hormonų kiekio. Būsimos motinėlės lervos gauna daugiau bičių pienelio. Bičių pienelis ne tik maistingesnis maistas, bet ir hormonų užtaisas, kuris padidina JH kiekį. Dėl šio padidėjimo lerva vystosi į motinėlę. Tuo tarpu kiti hormonai, vadinami ekdisteroidais, padeda lervai virsti lėliuke, o vėliau suaugusia bite. Jie atsakingi už metamorfozę, kuomet keičiasi bitės kūno forma ir atsiranda egzoskeletas bei susiformuoja pilnai išsivystęs vabzdys. Šiuo laikotarpiu taip pat formuojasi ir labai svarbus audinys, jau aptartas baltasis riebalinis kūnas. Jis kaupia energiją, gamina baltymus (pavyzdžiui, vitelogeniną) ir stiprina bitės atsparumą aplinkos faktoriams.
Hormonai suaugusiose darbininkėse
Bitės gyvenimo eiga yra lanksti ir priklauso nuo jos amžiaus, fiziologinės būklės bei šeimos poreikių. Tai, kokį darbą konkreti bitė atliks (ar prižiūrės perus, ar skris rinkti nektaro), reguliuoja hormonai, o ypač svarbus jau aptartas JH. JH yra pagrindinis darbų reguliatorius. Jaunos bitės, turinčios mažą JH kiekį, dirba avilio viduje: valo akeles, šildo lizdą, maitina lervas, gamina pienelį, siuva korius. Maždaug 15–20 gyvenimo dieną JH lygis pradeda kilti ir bitė tampa rinkėja. Tačiau šis procesas nėra žūtbūt tikslus. Bitės darbų raida lanksti ir reaguoja į besikeičiančius šeimos poreikius. Jei šeima netenka bičių rinkėjų, jaunesnės bitės gali greitai tapti rinkėjomis. Tokiais atvejais JH kiekis pakyla anksčiau nei įprasta ir jauna bitė gali pradėti skraidyti vos keturių dienų amžiaus.
Žieminėms bitėms būdinga žemas JH lygis, daug vitelogenino ir riebalinio audinio. Tai leidžia joms išgyventi visą žiemą.
Kaip bitės “sužino”, kad trūksta rinkėjų?
Apie tai kalbėsime daugiau feromonų temoje, bet reiktų suprasti, kad šeimos veikla nuolat koordinuojama per cheminius signalus, vadinamus feromonais. Vienas iš svarbiausių feromonų šiuo atveju yra etiloleatas. Jį gamina bitės rinkėjos. Kol rinkėjų yra pakankamai, etiloleato koncentracija avily esti aukšta. Tai veikia it slopinantis signalas jaunesnėms bitėms, sakantis “bitute, neskubėk suaugti, mums kol kas pakanka rinkėjų”. Kai rinkėjų sumažėja, etiloleato lygis nukrenta. Tai yra signalas jaunesnėms bitėms pradėti gaminti daugiau JH ir perimti rinkėjos vaidmenį. Ši sistema leidžia bičių šeimai lanksčiai ir greitai prisitaikyti prie aplinkos.
Motinėlė – hormonų valdoma ilgaamžė „gamintoja“
Motinėlės hormonai daugiausiai reguliuoja reprodukciją. Skirtingai nei darbininkėse, JH skatina kiaušidžių darbą, o ne elgesio pokyčius. Įdomu ir tai, kad motinėlė, turėdama didelius vitelogenino ir riebalinio audinio kiekius, gyvena žymiai ilgiau nei darbininkės – net iki 5 metų.