Užakiavus akelę, perų vystymasis tampa nematomas, tačiau nesustoja. Šį laikotarpį galima vadinti išorinės ramybės tarpsniu: koryje nematyti nei maitinimo, nei ryškaus judėjimo, bet akelės viduje vyksta vienas sudėtingiausių bitės raidos etapų.
Užakiuota lervutė nebemaitinama. Ji išsituština, išskiria kokoną sudarančias medžiagas ir pereina į priešlėliukės tarpsnį. Vėliau susiformuoja lėliukė ir prasideda visiška metamorfozė. Sunyksta dalis lervinių audinių, o iš jų ir anksčiau susiformavusių užuomazgų vystosi suaugusios bitės kojos, sparnai, sudėtinės akys, raumenys, nervų sistema bei kiti organai. Bręstant lėliukei, jos akys ir kūnas palaipsniui tamsėja.
Užakiuotų perų vystymuisi ypač svarbus stabilus mikroklimatas. Perų zonoje bitės paprastai palaiko apie 34–35 °C temperatūrą: vėsiu metu šildo virpindamos krūtinės raumenis, o per karščius vėdina lizdą ir garina atneštą vandenį. Žalos mastą lemia ne tik temperatūros pokytis, bet ir jo trukmė, perų amžius bei šeimos gebėjimas greitai atkurti tinkamas sąlygas. Todėl trumpas avilio atidarymas tinkamu oru paprastai nėra pražūtingas, tačiau ilgai laikyti atidengtus perus vėsią ar vėjuotą dieną nereikėtų.
Šis tarpsnis svarbus ir varozės biologijai. Subrendusi Varroa destructor patelė į perų akelę patenka prieš pat jos užakiavimą, o užakiuotoje akelėje pradeda daugintis ir maitintis besivystančios bitės riebaliniu kūnu. Kartu gali būti perduodami virusai, todėl iš stipriai pažeistų perų išsirita silpnesnės, trumpiau gyvenančios arba matomų vystymosi sutrikimų turinčios bitės.
Užakiuotų perų dangtelių išvaizda padeda vertinti šeimos sveikatingumą. Tolygus, kompaktiškas perų plotas paprastai rodo darnią perų raidą. Įdubę, patamsėję, pradurti ar netolygiai išsidėstę dangteliai gali būti perų ligų, varozės, motinos sutrikimų ar higieniško bičių elgesio požymis, todėl tokį korį reikia apžiūrėti atidžiau.
Darbininkė suaugusio vabzdžio stadiją pasiekia maždaug per 21 parą nuo kiaušinėlio padėjimo. Baigdama vystytis ji pragraužia akelės dangtelį ir išsirita. Taigi išoriškai ramus užakiuotų perų laikotarpis iš tikrųjų yra intensyvios organų diferenciacijos, brendimo ir didelio jautrumo ligoms bei mikroklimato sutrikimams etapas.