Bitės – vieni geriausiai besiorientuojančių aplinkoje vabzdžių, pasižyminčių įgimtu gebėjimu ksliai grįžti į tą patį avilį, nepaisant to, kad maisto gali ieškoti net už 3–5 km nuo jo. Išties, oientacija yra neatsiejama nuo stiprios šeimos produktyvumo.
Svarbiausias orientavimosi komponentas – saulės kompasas. Bitės skrenda nustatydamos kampą pagal saulės poziciją, o jei būna debesuota, jos naudoja poliarizuotą šviesą, kuri išsidėsto danguje aplink saulę. Šviesos kryptis užfiksuojama su specializuotomis akies fotoreceptorių sritimis, kurios leidžia bičių smegenims nustatyti kryptį. Net debesuotą dieną bitės gali išlikti orientuotos – tai viena iš priežasčių, kodėl net darganotais orais jos grįžta tiksliai į savo avilį.
Kitas ne mažiau svarbus faktorius – vizualiniai orientyrai. Bitės gerai įsimena vertikalius ar kontrastingus objektus, pavyzdžiui, krūmus, pastatus, miško kraštus ar net stogus. Jos susiformuoja tarsi vaizdinį žemėlapį. Taip pat neretai bitės pasitelkia ir kitus elementus kraštovaizdžio elementus, pavyzdžiui, kelkraščius ar upelius, kad kaskart rastų medingus plotus. Išties, bitynuose nekartą esame stebėję, kaip bitės skrenda virš kelio, net jei atstumas per lauką būtų trumpesnis, tam, kad nepasiklystų ir nuskristų ten, kur joms reikia.
Dar viena svarbi orientavimo sistema tai optinis srautas. Bitės vertina atstumą remdamosi tuo, kaip greitai keičiasi vaizdai jų regėjimo lauke. Skrisdamos žemai virš gėlynų ar žolių, jos mato daug judančių detalių – tai ženklas, kad nutolstama toliau. Skrisdamos virš pliko dirvožemio ar vandens, jos mato mažai judesio, tad laiko, kad kelias trumpesnis. Šis gebėjimas padeda ir orentuojantis, ir perduodant atstumą per šokio kalbą.
Svarbūs ir kvapai. Bitės labai jautrios kvapams, bet ne tik gėlių, tačiau ir pačios vietos, kurioje buvo rastas maistas. Jei ten apsilankė kita bitė ir paliko feromonų pėdsaką, kita bitė greičiau suras tašką. Šie kvapai ypač svarbūs, kai vizualiniai orientyrai pakinta, pavyzdžiui, nukritus medžiui ar pasikeitus augalų išsidėstymui.
Praktiniu požiūriu, jei bityną perkelsite toliau nei 2–3 km, bitės orientuosis iš naujo. Tačiau jei avilį perstatysite tik keliais metrais į šoną, jos ir toliau ieškos senojo avilio. Tokiu atveju, patartina kelioms dienoms uždaryti bites avilyje tamsioje patalpoje ir prie lakos įtaisyti šakų ar kitų objektų, kad jos susikurtų naujus orientyrus.
Vis dar diskutuojama apie galimą bičių jautrumą magnetiniams ar elektriniams laukams. Nors tai dar nėra iki galo ištirta, kai kurie stebėjimai rodo, kad elektromagnetinės bangos gali turėti įtakos jų orientacijai. Bitininkams rekomenduojama vengti statyti avilių šalia aukštos įtampos linijų ar mobiliųjų ryšių antenų.