Bičių šeima – tai ne pavienių individų sankaupa, o glaudžiai koordinuota biologinė sistema, kartais net vadinama superorganizmu. Šiame kontekste apsauga nuo ligų neapsiriboja vien pavienio individo imuniniu atsaku. Visos šeimos mastu veikiantys mechanizmai sudaro vadinamąjį kolektyvinį imunitetą. Kitaip tariant tai šeimos gebėjimas bendrai mažinti užkrėtimų plitimą, užkirsti kelią infekcijoms.
Vienas svarbiausių kolektyvinio imuniteto mechanizmų yra blusinėjimasis. Tai aktyvus bičių tarpusavio valymasis, kurio metu bitės šalina nuo kitos bitės kūno paviršiaus erkes ar kitus išorinius parazitus. Šis elgesys ypač svarbus kovojant su Varroa destructor ir Acarapis woodi erkėmis. Bitės blusinėjimosi metu ne tik pašalina parazitus, bet ir pasidalina antimikrobinėmis medžiagomis per sąlytį. Tai padeda sustiprinti bendrą tarpusavio atsparumą infekcijoms ir virusams. Manoma, kad trumpalaikis kontaktas su nedideliais užkrato kiekiais gali veikti kaip natūrali vakcinacija – suaktyvinanti bičių imuninę sistemą ir skatinanti atsparumo susiformavimą.
Dar sudėtingesnis, bet itin reikšmingas reiškinys, tai bičių higieniškas elgesys. Tokios bitės geba aptikti užkrėstus, negyvybingus ar netinkamai besivystančius perus ir juos nedelsiant pašalinti. Tai efektyvi priemonė infekcijos plitimui stabdyti. Pašalinus ligos židinį ankstyvoje stadijoje, apsaugoma visa šeima. Higieniškai besielgiančios bitės taip pat gali reaguoti į cheminių signalų pokyčius suaugusiose bitėse. Pavyzdžiui, sunkiai sergančios ar virusais užsikrėtusios darbininkės dažnai palieka lizdą pačios arba būna išstumtos, kad sustabdyti ligos plitimą.
Šių elgsenos formų išraiška glaudžiai susijusi su genetika. Kuo didesnė genetinė įvairovė šeimoje, tuo didesnė tikimybė, kad bent dalis darbininkių turės higieniškumo ar valymosi elgesį. Genetinė įvairovė užtikrinama, kai motinėlė poruojasi su daugeliu skirtingų tranų. Kiekvienas tranas perduoda kitą genetinį rinkinį, kuris atsispindi bičių polinkiuose elgtis (arba nesielgti) higieniškai. Šeimos su plačiu genetiniu spektru pasižymi geresniu prisitaikymu prie įvairių užkrėtimų bei apskritai didesniu bendru atsparumu.
Kolektyvinio imuniteto išlaikymui būtini ir praktiniai bitininkystės žingsniai. Reguliarus parazitų kontrolės vykdymas, pakankamas baltymų, angliavandenių ir vandens užtikrinimas tiesiogiai prisideda prie bendros šeimos sveikatos. Tai ne tik sumažina apkrovimą bitėms ir leidžia išsiskleisti bičių genetiniam potencialui. Bitės, turinčios higieniško elgesio instinktą, jį efektyviai realizuoja tik tada, kai šeima nėra išsekusi.
Taigi, bičiuliai, kolektyvinis bičių imunitetas – tai visos šeimos koordinuotas atsakas į įvairių susirgimų grėsmę. Jis apima ne tik elgseną, bet ir genetinius veiksnius bei socialinius sprendimus, kuriuos bitės priima bendruomenės lygmeniu. Bitininkui, siekiančiam išlaikyti stiprią, produktyvią šeimą, būtina ne tik suprasti šiuos procesus, bet ir palaikyti sąlygas, kurios leidžia bitėms tinkamai funkcionuoti.