Tiksli lervučių amžiaus kontrolė yra vienas svarbiausių planinio motinų auginimo darbų. Motinoms geriausia naudoti 12–24 valandų amžiaus lervutes, nes jos dar tik pradėjusios maitintis ir gali visą lervinį laikotarpį vystytis motinai būdingomis sąlygomis. Tačiau šio straipsnio esmė – ne lervutės amžiaus įtaka motinos anatomijai, o praktinis būdas gauti vienodo amžiaus lervutes ir pagal jas sudaryti tikslų darbų kalendorių.
Motinos apribojimas ant korio
Patikimiausias būdas – trumpam apriboti veislinės šeimos motiną ant vieno paruošto korio. Parenkamas taisyklingas, švarus, rusvas darbininkių akelių korys. Visai naujai pasiūtas baltas korys ne visada patogiausias, nes jame sunkiau pamatyti kiaušinėlius ir smulkiausias lervutes, be to, motina dažnai noriau deda į jau paruoštą perų korį.
Korys įdedamas į perų lizdo centrą, kad bitės jį išvalytų, sušildytų ir paruoštų motinai dėti. Motina ant jo apribojama izoliatoriumi ar specialia kasete maždaug 12–24 valandoms. Kuo trumpesnis dėjimo laikotarpis, tuo vienodesnio amžiaus bus kiaušinėliai, tačiau per trumpą laiką motina gali nespėti uždėti pakankamo ploto.
Motina apribojama tik tiek, kiek būtina. Ilgas laikymas ant vieno korio sumažina jos dėjimo plotą ir gali sutrikdyti normalų šeimos vystymąsi. Išleidus motiną, pažymima tiksli data ir laikas, o korys paliekamas toje pačioje šeimoje iki lervučių išsiritimo.
Lervučių amžiaus apskaičiavimas
Kiaušinėlio stadija trunka apie tris paras. Vadinasi, jeigu motina ant korio buvo apribota vieną parą, pirmosios lervutės pradės rastis maždaug po trijų parų nuo dėjimo pradžios, o perkėlimui tinkamas 12–24 valandų amžius bus pasiektas dar po keliolikos valandų.
Kadangi kiaušinėliai padedami ne visi vienu metu, net apribojus motiną vienai parai lervučių amžius šiek tiek skirsis. Todėl galutinai jos vis tiek atrenkamos pagal išvaizdą. Izoliatorius nepašalina biologinio kintamumo, tačiau labai sumažina tinkamų lervučių paieškos plotą ir leidžia iš anksto numatyti perkėlimo laiką.
Kaip atrodo tinkama lervutė?
Perkėlimui tinkama lervutė yra labai maža, balkšva, vos išlinkusi ir gulinti skaidriai balkšvo maisto lašelyje. Ji paprastai būna mažesnė už šalia esančias vyresnes lervutes ir gerai matoma tik esant tinkamam apšvietimui.
Vien C raidės forma nėra tikslus amžiaus rodiklis, nes jau ką tik išsiritusi lervutė būna šiek tiek išlinkusi. Vertinamas visas požymių derinys: lervutės dydis, jos išlinkimo laipsnis, užimama akelės dugno dalis ir aplink esantis maistas. Ryškiai didesnės, storesnės ir stipriai susirietusios lervutės motinoms auginti nepasirenkamos.
Lervučių amžiaus nustatymą palengvina didinamasis stiklas, galvos žibintas ar kryptinis šaltos šviesos apšvietimas. Korys laikomas taip, kad šviesa pasiektų akelių dugną, tačiau lervutės nepaliekamos tiesioginėje saulėje.
Kiti amžiaus kontrolės būdai
Jeigu motina neapribojama, tinkamų lervučių galima ieškoti pagal perų išsidėstymą. Šviežiausios lervutės dažniausiai būna šalia gulinčių kiaušinėlių, tačiau toks vertinimas mažiau tikslus. Kiaušinėlio padėtis – stačias, pasviręs ar gulintis – leidžia tik apytikriai spręsti apie jo amžių ir nėra pakankamai tikslus profesionaliam serijos planavimui.
Galima naudoti ir specialias motinų auginimo kasetes, kuriose motina deda kiaušinėlius į išimamas akeles. Išsiritusios lervutės kartu su kaušeliais perkeliamos į starterį jų neliečiant perkėlimo adata. Ši sistema padeda kontroliuoti amžių ir sumažina mechaninio lervučių pažeidimo riziką, tačiau motina ne visada iš karto pradeda dėti į dirbtinės kasetės akeles, todėl ją reikia iš anksto duoti šeimai išvalyti bei priimti.
Apsauga perkėlimo metu
Net tinkamo amžiaus lervutė gali būti pažeista netinkamai ją perkeliant. Korys ir paruošti kaušeliai saugomi nuo tiesioginės saulės, vėjo, atšalimo ir išdžiūvimo. Dirbama greitai, pavėsyje ir, jei įmanoma, šiltoje bei pakankamai drėgnoje aplinkoje.
Perkėlimo adata pakišama po lervute iš nugarinės jos pusės, stengiantis paimti kartu su nedideliu maisto kiekiu. Lervutė kaušelyje paliekama tokia pačia puse, kokia gulėjo akelėje. Jos negalima apversti, spausti ar ilgai laikyti ant sauso įrankio.
Kaušelių pradinis sudrėkinimas nedideliu tinkamai paruošto pienelio kiekiu gali palengvinti perkėlimą, tačiau nėra būtinas, jeigu lervutė paimama švariai ir greitai perduodama starterinei šeimai. Daug svarbiau neleisti jai išdžiūti ir nedelsiant įdėti perkėlimo rėmelį į paruoštą šeimą pradėtuvę.
Motinų auginimo kalendorius
Jeigu perkeliama 12–24 valandų amžiaus lervutė, darbų kalendorius apytikriai atrodo taip:
| Vystymosi įvykis | Laikas nuo kiaušinėlio padėjimo | Laikas nuo lervutės perkėlimo |
|---|---|---|
| Išsirita lervutė | apie 3-ią parą | prieš perkėlimą |
| Lervutė perkeliama | apie 4-ą parą | 0 diena |
| Motininis lopšelis užakiuojamas | apie 8–9-ą parą | po 4–5 parų |
| Motina išsirita | apie 16-ą parą | po 11–12 parų |
| Galimi pirmieji poravimosi skrydžiai | dažniausiai 5–10 parų po išsiritimo | priklauso nuo oro |
| Motina pradeda dėti | dažniausiai po 10–14 parų nuo išsiritimo | kartais vėliau |
Šie terminai nėra tikslūs valandų tikslumu. Juos veikia lervutės amžius perkėlimo metu, temperatūra, auklės šeimos būklė ir poravimosi orai. Todėl motininiai lopšeliai į poravimosi šeimeles perkeliami su saugia laiko atsarga, nelaukiant paskutinės galimos dienos.
Vienodo amžiaus lervutės svarbios ir todėl, kad motinos išsiristų panašiu metu. Jeigu serijoje yra vyresnių lervučių, iš jų motinos gali išsiristi anksčiau. Pirmoji išsiritusi motina gali pažeisti arba sunaikinti dar neišsiritusias konkurentes, todėl mišraus amžiaus motininiai lopšeliai yra papildoma rizika.
Kiekviena auginimo serija dokumentuojama: žymimas motinos apribojimo laikas, kiaušinėlių padėjimo intervalas, lervučių perkėlimo data, priimtų lopšelių skaičius, planuojamas užakiavimas, perkėlimas į šeimeles ir numatomas išsiritimas. Taip lervučių amžiaus kontrolė tampa ne vien atrankos veiksmu, bet visos motinų auginimo sistemos laiko pagrindu.