Motinėlės poravimosi skrydžiai yra esminis bičių gyvenimo ciklo momentas. Šis unikalus ir sudėtingas biologinis procesas leidžia motinėlei sukaupti spermą visam gyvenimui, o nuo skrydžio sėkmės priklauso visos šeimos produktyvumas, sveikata bei genetinė sudėtis.
Motinėlės lytiniai organai ir brandos periodas
Motinėlė subrėsta per 5–6 dienas po išsiritimo. Brandos metu pilnai susiformuoja kiaušidės bei spermateka, kurioje laikoma apvaisinimui skirta sperma. Tik subrendusi motinėlė gali išskristi poravimosi skrydžiui, kurio metu susiporuoja su 10-20 tranų ir sukaupią jų spermą. Į spermateką patekusios spermos pakanka iki 5,000,000 kiaušinėlių apvaisinti.
Tranų lytiniai organai ir vaisingumo įpatumai
Tranas turi sėklides, sėklinius latakus ir endofalusą (angl. endophallus) (poravimosi organą, kuris aktyvuojasi tik skrydžio metu). Tranai subręsta per 10–14 dienų nuo išsiritimo. Tačiau pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama Varroa destructor erkių įtakai trano lytinei brandai ir spermos kokybei. Tyrimai rodo, kad erkės pažeidusi trano lėliukę sumažina jo spermos kiekį, spermatocitų gyvybingumą ir net fizinius gebėjimus sėkmingai poruotis. Net ir nedidelis Varroa erkių pažeidimas gali sumažinti trano vaisingumą 30–40 %. Dėl to motinėlė gali surinkti nepakankamą ar nekokybišką spermos kiekį ir gali nulemti blogą dėslumą arba priešlaikinį tylųjį motinėlės keitimą.
Poravimosi vietos: tranų susitelkimo zonos (DCA)
Motinėlė poruojasi specialiose vietose, vadinamose tranų susitelkimo zonomis (angl. Drone Congregation Areas). Šios zonos būna 10–40 metrų aukštyje, atviruose laukuose ar virš medžių lajos. Jos gali būti metai iš metų tose pačiose vietose. Tranai iš įvairių bitynų instinktyviai renkasi į jas, o motinėlės skrenda iki 10–15 km, kad pasiektų DCA. Tai didina genetinę įvairovę ir sumažina inbreedingo riziką.
Poravimosi aktas ir trano mirtis
Poravimasis vyksta ore. Tranas priskrenda prie motinėlės, išverčia savo endofalusą, kuris įsiskverbia į motinės lytinius takus. Po spermos išsiskyrimo endofalusas lieka motinės viduje, o pats tranas tuoj pat žūsta. Šių endofalsų likučius motinėlė pasišalina pati grįžusi į avilį, todėl kartais galima matyti ką tik po skrydžio parskridusią motinėlę su “uodegėle”.
Poravimosi sėkmę lemiantys veiksniai
Oro sąlygos kritiškai svarbios. Jei keletą dienų iš eilės esti vėsu, lyja ar vyrauja stiprus vėjas, motinėlė gali likti neapsivaisinusi arba dalinai apsivaisinusi. Be to, tranų gausa daro įtaką genetinei kokybei. Taigi, motinų apsivaisinimui reikalinga ramūs, šilti orai. Įdomu, kad skirtingų porūšių bičių motinos gali skristi apsiskraidyti skirtingomis sąlygomis. Pavyzdžiui, A. m. carnica, motinos gali skristis susiporuoti blogesniais orais, o tai gali nulemti didesnę jų žūtį.