Nacionalinės bičių selekcininkų asociacijos Komandos ir Lietuvos bitininkų profesionalų asociacijos ,,Austėja‘‘ narys Vytis Garbauskas pasinaudojęs savo ilgametę bitininkystės patirtimi paruošė publikaciją apie naujus bičių kenkėjus – genius.
miške laikomi aviliai apsaugoti nuo genių eglės šakomis
Bitininkystė Lietuvoje nuo seno garbingas ir reikalingas amatas. O, bičių produktai labai naudingi žmogaus sveikatai. Bitės, kaip vabzdžiai apdulkintojai, gerina miško augalų išgyvenamumą, paplitimą, skatina atsirasti miško didesnę bioįvairovę, užtikrina didesnį ekosistemos tvarumą.
Nuo senų senovės bitės gyveno ir vėliau buvo laikomos miškuose. Miškuose mažiausiai pasikeitė gamtinės sąlygos. Tačiau pastarąjį dešimtmetį bitininkams, laikantiems bites miške, atsirado nauja sunkiai valdoma problema. Ir kasmet ji aštrėja. Tai geniai ir jų didėjanti populiacija.
Mano ilgametė bitininkavimo patirtis, daugiau nei 40 metų, susijusi su miške, ar šalia miškų laikomomis bitėmis. Iki pastarojo dešimtmečio, jokių problemų su geniais nebuvo. Niekada neliesdavo, ir nebuvome radę pažeistų avilių. Šiuo metu jaučiamas didelis, nevaldomas genių agresyvumas. Iškalus skyles, lesa bites, korius ir bičių žiemos maistą iki visiško bičių šeimos sunaikinimo.
Genių pažeistas avilys
Mūsų manymu, ta problema atsirado, didėjant kertamų miškų plotams, ir išemigruojant plėšresniems paukščiams, kaip vanagai ir kiti, kurie vykdydavo natūralią atranką. Vanagų retai bepamatysi. O, mažėjant miškingiems plotams, mažėja ir genių maisto šaltinių. Didėjant jų populiacijai, neberandant pakankami maisto, jie darosi vis agresyvesni. Kapoja avilius, net nebijodami šalia dirbančių žmonių. Yra atvejų, kai ieškodami maisto atklysta į miestus, ir ten padaro žalos ne tik bitininkaujantiems miestuose, bet ir pastatams, juose iškapojant skyles. Kapojami tiek mediniai, tiek polistiroliniai ir visi kiti bitininkystėje naudojami aviliai.
genių pažeistas polistirolinis avilys
Bitininkų forumuose vis dažniau keliami klausimai, prašant pagalbos, radus sukapotus avilius. Iš pradžių manėme, kad tai laikina problema. Bandėme ieškoti sprendimų patys. Konsultavomės su gamtininkais, ornitologais , miškininkais. Šiuo metu įsitikinome, kad nesame pajėgūs spręsti šios problemos savo jėgomis. Besidomėdami sužinojome, kad tai ir kitų šalių, o ne tik Lietuvos problema. Sužinojome iš Vokietijoje gyvenančios lietuvės bitininkės, kad genių sunaikintas visas jų skyrius.
Gaudymas, naikinimas (šaudymas ir kitokie būdai ) – neleistini. Žalos, padarytos laukinių gyvūnų, atlyginimas – labai subtilus dalykas. Geniai nėra nei medžiojami, nei griežtai saugomi laukiniai gyvūnai, tad nėra kriterijų, kad jų padaryta žala būtų atlyginama.
genių pažeistas medinis avilys
Laukinių gyvūnų padarytos žalos atlyginimą reglamentuoja:
· Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo 22 str.,
· Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 18 str.
Taisyklės buvo kuriamos, kol tokių problemų nebuvo. Atsiradus, ir joms aštrėjant kiekvienais metais, turi būti sukurta kompensavimo tvarka. Nes ne tik geniai, bet ir bitės yra labai svarbi ekosistemos dalis.
Atkreiptinas dėmesys, kad Europos parlamentas 2018 m. pranešime dėl ES bitininkystės sektoriaus perspektyvų ir problemų (2017/2115(INI)), daugiau žr. http://www.europarl.europa.eu/doceo/document/A-8-2018-0014_LT.pdf yra pažymėjęs, kad „naminės bitės kartu su laukinėmis bitėmis ir kitais apdulkintojais atlieka nepaprastai svarbias ekosistemai ir žemės ūkiui funkcijas, nes apdulkina gėles, įskaitant kultūrinius augalus, o be šito negalėtų gyvuoti Europos žemės ūkis ir visų pirma negalėtų būti auginami entomofiliniai (vabzdžių apdulkinami) augalai.
tinklu apsaugotas avilys
Mūsų šalies ornitologai pasidalino kovos priemonėmis, bet ir patys pripažįsta, kad jos nėra veiksmingos ir patikimos:
1. Fizinės kontrolės priemonės (garsiniai, ultragarsiniai, vizualinės kontrolės prietaisai) – naudojami, tačiau jie efektyviai veikia daugiausia vieną savaitę. Paukščiai paprasčiausiai įpranta. Pvz., šūvio garso pirmomis dienomis išsigąsta, o po to supranta, kad jiems tie šūviai nieko bloga nedaro. „Nusispjauna“ ir toliau darbuojas.
2. Paukščių kontrolės principas – derinti/kaitalioti garsinius (tame tarpe ir ultragarsinius) repelentus su vizualiniais. Tai nėra pigus malonumas. Tuo labiau, kad aviliai dažnai nėra vienoje vietoje. Ir galimas ultragarso poveikis bitėms. Ir – ne per geriausias. Bitės pačios generuoja ~20-100 kHz dažnio garsus ir papildomi virpesiai ar magnetinis/elektromagnetinis laukas gali neigiamai paveikti jų elgesį: orientaciją, korių statybą ir pan.
3. Lieka mechaninės kontrolės (neprisileidimo) priemonės: tinklai, uždangos/gaubtai. Tai efektyviausias apsisaugojimo būdas. Prie judančių (vėjo pagalba) plėšriųjų paukščių/gyvūnų imitacijų greitai priprantama.
4. Apie imitacijas – ir brangu, ir vėjas kartais nurimsta … (greit pripranta)
5. Žaislinės plėšriųjų paukščių figūrėles, aliuminio folijos (geriausia – laminuotos) arba ryškiaspalvės plastiko juostelės, blizgūs indų dangteliai ir kt. skardos gaminiai, CD diskai (parankinės priemonės) – visa tai kai judinama vėjo baido genius, tačiau sėkmė nėra garantuota.
6. Gali būti naudojamos spalvotos plastikinės juostelės, tačiau jų efektyvumas mažesnis, nei holografinių.
7. Judančius sakalo/vanago muliažus, ypač jei jie pradedami naudoti netrukus po to, kai pastebimos pirmos avilių atakos. (Prie visų pripranta)
8. Dideli plastikiniai/guminiai balionai su didele plėšraus paukščio akies imitacija neseniai yra įtraukti į priemonių, skirtų genių gąsdinimui, sąrašą.
9. Tinklai: tinka , kurių akutės 10 – 20 mm. Jie negali liestis prie avilių. Mažiausias atstumas nuo medinių avilio dalių – 15 cm. Dengiamas visas plotas, kuriame yra išdėstyti aviliai.
10. Vielos tinklo gaubtas. Efektyviausias apsisaugojimo nuo genių metodas. Tinklo akutės 10 – 20 mm.. Gaubtas negali liestis prie avilių. Mažiausias atstumas nuo medinių avilio dalių – 10 cm.
11. Vienas iš efektyviausių būdų būtų metalinis tinklo gaubtas. Tačiau jis yra brangus, rūdijantys stovint lauke, nuimti ir juos sandėliuojant užima daug vietos , o ir masalas vagims,kaip metalas.
12. Manomas efektyvus būdas aprišti eglišakėmis taip pat nelabai pasiteisino. Daug fizinio darbo, o atradę bent menkiausią plyšelį , jis išdidinamas ir lygiai taip pat iškertamos skylės.
Daugelis Lietuvos ornitologų siūlomų priemonių yra išbandyta. Plius ne viena rasta kituose šaltiniuose, tokios kaip: avilio apvyniojimas polietileno plėvele (neveiksminga), avilio apvyniojimas aliuminio folija (neveiksminga), daugelis aukščiau išvardintų atbaidymo priemonių išbandytos – taip pat neveiksmingos. Kai kurių tiesiog negalima pritaikyti, todėl kad miške nėra sąlygų. Pati veiksmingiausia atrasta priemonė, avilių aprišimas tinklais, laikantis 10 – 15 cm. atstumu nuo avilio ir nepaliekant nei mažiausio tarpelio nei prie žemės, nei bet kur kitur aplink avilį. Kitu atveju, radę nors mažiausią tarpelį – įlenda ir avilį sukapoja. Iškirtus skyles, ir pasklidus avilio kvapui, tuoj pat priviliojamos kiaunės. Jos išdidina skyles pagal save – suėda maistą, vašką, bites. Kiaunei pasisotinus, prisistato būriai zylių. Taip sunaikinamos bičių šeimos, padarant didžiulius nuostolius bitininkui ir gamtai. Ornitologų teigimu, geniai aktyvūs maždaug lapkričio vasario mėnesiais. Pirmais metais taip ir buvo, tačiau paskutiniu metu aktyvus laikas ilgėja, ir net balandžio mėnesį, kai kur vis dar niokojami aviliai. Tuo metu jau prasideda aktyvus bičių darbo laikotarpis, todėl aprištus avilius sudėtinga tikrinti, apžiūrėti ir juose dirbti.
kiaunės pažeistas avilys, po to kai mažą skylę prakalė genys
Mūsų siūlymas – plastikinė, išardoma konstrukcija, pagaminta palapinės principu, kurios atramos toliau nuo avilio, ne arčiau 10-15 cm. ir tampriai apgaubiamas plastikinis tinklas 10-20 mm akutėm (tinklas tvariai tvirtinamas prie žemės, nepaliekant galimybės patekti arti avilio.) Tačiau, tai nemažos nenumatytos išlaidos bitininkui. Medaus kainoms nekylant, kiekvienos papildomos išlaidos atsiliepia jau ir taip mažam bitininko uždarbiui. Blogiausia, kad neįmanoma numanyti jų apsistojimo vietų. Perkėlus bityno skyrių į saugesnę vietą, kur iki tol jų nebuvo pastebėta, atsiranda ir ten. Pastaraisiais metais išgirstame apie atsiradus genius tokiuose Lietuvos rajonuose, kur lig šiol nebuvo.
folija apvynioti aviliai
Visus, susiduriančius su šia problema, kviečiame siūlyti visus efektyvius apsisaugojimo būdus.
Būtina pripažinti, kad geniai yra bičių naikintojai. Genių naikinti negalima, todėl būtina surasti lėšų ir kompensuoti išlaidas bitininkams, susiduriantiems su šia problema. Esame įsitikinę, jog miško augalų medus yra mažiausiai paliestas taršos, purškimų, skanus, nektaras surinktas natūralioje gamtos aplinkoje ir turintis didelę paklausą vartotojų tarpe. Manome, kad neteisinga palikti spręsti vis naujas atsirandančias problemas pačiam bitininkui, atsirandančias dėl įvairių kylančių nenumatytų aplinkybių.
Youtube kanale galima rasti filmą šia tema, kaip sprendžia vokiečiai.
Pateiktose nuotraukuose užfiksuota, kaip nukenčia bitininkai ir bičių šeimos.
Nacionalinės bičių selekcininkų asociacijos Komandos
Lietuvos bitininkų profesionalų asociacijos ,,Austėja‘‘ narys
Vytis Garbauskas