Darbininkės per gyvenimą palaipsniui keičia atliekamus darbus. Pereinamojo amžiaus bitėmis sąlygiškai galima vadinti vidutinio amžiaus darbininkes, kurios nuo darbų lizdo viduje pereina prie avilio apsaugos, orientacinių skrydžių ir maisto rinkimo lauke. Tai nėra atskira bičių grupė ar tiksliai apibrėžta vystymosi stadija – jų funkcijos persidengia ir keičiasi pagal šeimos poreikius.
Pereinamojo laikotarpio darbai dažniausiai atliekami maždaug 12–20 parų amžiaus, tačiau šios ribos nėra griežtos. Darbo pobūdį lemia bitės fiziologinė būklė, šeimos amžiaus struktūra, perų kiekis, medunešis ir lauko sąlygos.
Šiuo gyvenimo laikotarpiu dar gana aktyvios vaško liaukos, todėl dalis bičių siuva korius, taiso pažeistas akutes ir užakiuoja subrendusį medų. Vaško gamyba intensyviausia tada, kai šeimoje yra daug jaunų bei vidutinio amžiaus bičių, vyrauja šilti orai ir į avilį nuolat nešamas nektaras.
Vidutinio amžiaus bitės taip pat priima iš rinkėjų parneštą nektarą. Maistas perduodamas tiesioginio apsikeitimo būdu – trofalaksija. Nektarą priimančios bitės papildo jį fermentais, kelis kartus perkelia tarp akučių ir paskleidžia plonesniu sluoksniu, kad greičiau išgaruotų vandens perteklius.
Vienas svarbių fermentų yra invertazė, skaidanti nektaro sacharozę į gliukozę ir fruktozę. Brandinant medų dalyvauja ir kiti fermentai, o bitės vėdindamos avilį padeda sumažinti nektaro drėgnį. Pakankamai subrendusį medų jos sukaupia akutėse ir užakiuoja vaško dangteliais. Taigi medus susidaro ne vienos bitės organizme, bet per nuoseklų daugelio darbininkių darbą.
Pereinamojo amžiaus bitės gali:
- siūti ir taisyti korius;
- priimti iš rinkėjų nektarą;
- dalyvauti nektaro brandinime;
- tvarkyti medaus ir žiedadulkių atsargas;
- valyti lizdą ir šalinti atliekas;
- vėdinti bei vėsinti avilį;
- saugoti laką;
- atlikti orientacinius skrydžius.
Prieš pradėdamos reguliariai rinkti maistą, darbininkės atlieka orientacinius skrydžius. Jų metu bitės skraido priešais avilį vis didesniais ratais, įsimena lakos padėtį, avilio išvaizdą ir aplinkinius kraštovaizdžio orientyrus. Šiuos skrydžius kartais galima supainioti su plėšikavimu, tačiau orientuojamosios bitės paprastai skraido ramiai, atsisukusios į avilį, o prie lakos nevyksta grumtynių.
Fiziologinis perėjimas prie maisto rinkimo
Bitėms pereinant nuo lizdo darbų prie maisto rinkimo keičiasi jų hormonų pusiausvyra ir medžiagų apykaita. Jaunoms avilio bitėms paprastai būdingas didesnis vitelogenino kiekis ir aktyvesnės perų maitinimo liaukos. Artėjant rinkėjos tarpsniui vitelogenino kiekis dažniausiai mažėja, o juvenilinį hormoną lemiančių procesų aktyvumas didėja.
Kartu pakinta bitės elgsena: ji daugiau reaguoja į informaciją apie maisto šaltinius, dažniau išskrenda iš avilio ir palaipsniui tampa nektaro, žiedadulkių, vandens arba pikio rinkėja.
Šį perėjimą reguliuoja ir socialiniai signalai. Vienas jų – etilo oleatas, kurį rinkėjos perduoda jaunesnėms bitėms per maisto mainus ir tiesioginius kontaktus. Kai šeimoje pakanka rinkėjų, šis signalas padeda pristabdyti pernelyg ankstyvą jaunų bičių perėjimą prie lauko darbų. Sumažėjus rinkėjų skaičiui, slopinantis poveikis susilpnėja ir jaunesnės bitės gali pradėti rinkti maistą anksčiau.
Elgsenos lankstumas
Darbininkių darbo pasidalijimas pasižymi dideliu plastiškumu. Staiga netekus daug rinkėjų, pavyzdžiui, dėl blogo oro, apsinuodijimo ar kitų priežasčių, dalis pereinamojo amžiaus bičių anksčiau pradeda skraidyti. Taip šeima bent iš dalies atkuria maisto ir vandens tiekimą.
Jeigu šeimoje staiga padaugėja jaunų lervučių arba sumažėja bičių maitintojų, dalis vidutinio amžiaus darbininkių gali ilgiau likti lizde ir grįžti prie perų priežiūros. Kraštutiniais atvejais net vyresnės rinkėjos gali iš dalies atkurti jaunoms bitėms būdingą liaukų veiklą. Šis procesas vadinamas fiziologiniu atjaunėjimu, tačiau jo galimybės nėra neribotos.
Pernelyg ankstyvas perėjimas prie maisto rinkimo gali turėti neigiamų pasekmių. Jaunos rinkėjos paprastai būna mažiau patyrusios, patiria didesnę žūties riziką ir gali gyventi trumpiau. Jeigu toks procesas apima daug bičių, šeimoje sumažėja perus prižiūrinčių darbininkių ir gali sutrikti įprasta amžiaus struktūra.
Pereinamojo amžiaus bitės sujungia du svarbiausius šeimos veiklos lygius – lizdo priežiūrą ir lauko darbus. Jų gebėjimas keisti funkcijas leidžia šeimai greitai reaguoti į medunešio pradžią, perų kiekio pokyčius ar darbo jėgos nuostolius. Būtent šis lankstumas padeda išlaikyti nenutrūkstamą visos šeimos veiklą.