Per pastaruosius dešimtmečius bitės susiduria su rimtais iššūkiais dėl jų mažėjimo visame pasaulyje. Vienas reikšmingiausių veiksnių, darančių neigiamą poveikį bičių sveikatai, yra pesticidai.
Bitės gali susidurti su pesticidais įvairiais būdais. Dažniausiai bitės kontaktuoja su pesticidais tada, kai insekticidai yra purškiami ant žydinčių augalų. Bitės, rinkdamos žiedadulkes ir nektarą, gauna tiesioginį kontaktą su šiomis cheminėmis medžiagomis. Tačiau yra ir netiesioginis poveikis, pavyzdžiui, kai pesticidų dalelės dėl vėjo ar netyčinio dreifo patenka ant netoliese esančių augalų, kuriuos lanko bitės.
Pesticidai skirstomi į kontaktinius ir sisteminius. Kontaktiniai pesticidai veikia bites tiesiogiai, kai jos liečiasi su apdorotu augalo paviršiumi. Sisteminiai pesticidai (tokie kaip neonikotinoidai) yra absorbuojami augalo per šaknis ar sėklas ir pasklinda po visą augalą, įskaitant žiedadulkes ir nektarą. Tai reiškia, kad bitės gali būti paveiktos net rinkdamos nektarą iš augalų, kurių lapai ar sėklos buvo apdorotos gerokai anksčiau.
Pesticidų toksiškumas ir poveikio mechanizmai
Pesticidų poveikis bitėms skiriasi pagal chemines medžiagas ir jų toksiškumo lygį. Toksinis poveikis gali būti:
-
Ūmus ir greitai sukeliantis bičių mirtį arba paralyžių.
-
Lėtinis, pasireiškiantis ilgalaikėmis, subtilesnėmis pasekmėmis, kurios gali silpninti bites, trikdyti jų orientaciją, gebėjimą maitinti perus ir mažinti jų atsparumą ligoms.
Daugelis insekticidų, pavyzdžiui., neonikotinoidai, veikia bičių nervų sistemą. Jie sutrikdo normalią nervų sistemos veiklą, sukeldami traukulius, dezorientaciją ir galiausiai mirtį.
Lėtinis poveikis ir ilgalaikiai padariniai
Pesticidų poveikis bitėms ne visada būna greitai pastebimas ar mirtinas. Ypač svarbus yra lėtinis poveikis, kuris gali pasireikšti praėjus tam tikram laikui po kontakto. Tokio poveikio pasekmės dažnai būna sumažėjęs bičių gebėjimas rinkti nektarą ir žiedadulkes, prastesnė orientacija, gebėjimo komunikuoti su kitomis avilio bitėmis praradimas ir imuniteto silpnėjimas. Dėl tokių ilgalaikių poveikių šeimos palaipsniui silpsta, mažėja jų produktyvumas ir atsparumas ligoms. Ypač pavojingas yra sisteminių pesticidų ilgalaikis poveikis. Nustatyta, kad net nedidelės pesticidų koncentracijos nektare (pavyzdžiui., 10–20 ppb neonikotinoidų) gali ženkliai sumažinti galimybę daugintis kamanėms ir kitoms laukinėms bitėms.
Cheminių medžiagų sinerginis poveikis
Pesticidai retai naudojami kaip viena veiklioji medžiaga. Dažnai bitės susiduria su kelių skirtingų pesticidų ar pesticidų grupių poveikiu vienu metu. Tai dar vadinama sinergija, kai medžiagų mišiniai veikia kartu, sustiprindami vienas kitoo toksiškumą. Pavyzdžiui, kai kurie fungicidai, nors atskirai yra mažai toksiški bitėms, kartu su neonikotinoidai gali stipriai padidinti jų toksinį poveikį. Tokios sinergijos dažnai nėra tinkamai įvertinamos pesticidų tyrimuose ir todėl kelia papildomą riziką bičių populiacijoms.
Taip pat pesticidų žala bitėms priklauso ir nuo kitų veiksnių. Pavyzdžiui, purškimas žydėjimo metu ar dienos metu, kai bitės aktyviai renka maistą, padidina pesticidų poveikį. Taip pat vėjo išnešiojamos pesticidų dalelės gali nusėsti ant gretimų augalų, sukeldamos neplanuotą bičių apnuodijimą.
Apibendrinant, galima teigti, kad pesticidai yra viena rimčiausių grėsmių bitėms visame pasaulyje. Tik bendradarbiavimas tarp mokslininkų, ūkininkų ir bitininkų gali užtikrinti bitėms saugesnę aplinką ir ilgalaikį jų išlikimą.