Spietimas yra natūralus bičių dauginimosi būdas, užprogramuotas jų genetikoje. Tai gyvybiškai svarbus procesas, kuriuo bitės siekia užtikrinti rūšies tęstinumą. Nors spietimas dažnai suvokiamas kaip nuostolis bitininkui, bet sugautas ir tinkamai prižiūrėtas spiečius gali tapti produktyvia šeima, kartais net produktyvesne už senąją.
Sugavus spiečių, svarbu jį tinkamai įkurdinti. Prieš spiečių keliant į avilį, rekomenduojama jį 2 paras palaikyti vėsioje patalpoje, pavyzdžiui, garaže ar rūsyje. Praėjus keletui dienų, galima spiečių paleisti į avilį. Svarbu užtikrinti tinkamą naujos gyvenvietės kompoziciją: į reiktų įdėti porą rėmų maisto, porą rėmų atvirų perų (jie pririša spiečių, nes bitės nepalieka perų), bei likusią erdvę užpildyti vaškuolėmis. Taip paruošus avilį, į jį tiesiog sukratomos bitės. Duodama cukraus ar medaus sirupo, kad bitės turėtų jėgų darbui (2-3 litrai, 1:1 sirupo, 2 kartus kas 3 dienas.). Svarbu, kad avilys būtų apsaugotas nuo plėšikavimo, todėl laką reikia susiaurinti.
Tolimesnė spiečiaus priežiūra prasidėda po jo įkurdinimo. Pirmoji užduotis – įsitikinti, kad spiečius turi motiną ir ji deda kiaušinėlius. Jei po 5–7 dienų pasirodo pirmieji atviri perai tai ženklas, kad motina vaisinga ir dirba normaliai. Priešingu atveju gali reikėti duoti susiporavusią motiną, nes spiečius galėjo prarasti motiną, arba jeigu išskrido su nesusiporavusia motina, ji galėjo žūti poruojantis.
Gydymas nuo erkių yra dar vienas svarbus žingsnis spiečių priežiūroje. Nors dažnai manoma, kad spiečiai būna „švarūs“, tyrimai rodo, jog didelė dalis spiečių vis tiek turi Varroa destructor erkių. Kadangi spiečiai paprastai būna be perų, tai puiki proga taikyti oksalo rūgšties garinimą ar laistymą, nes jis veikia tik ant suaugusių bičių esančias erkes. Toks gydymas yra labai efektyvus, o jo poveikis gali nulemti, ar naujoji šeima sėkmingai išžiemos.
Stebint spiečiaus raidą, svarbu vertinti jo augimą. Jeigu po dviejų savaičių avilyje pilną perų, bitės intensyviai siuva korius, neša žiedadulkes ir nektarą, tai ženklas, kad šeima stiprėja. Tačiau jei spiečius išlieka silpnas, jame nėra perų, reikalinga intervencija. Tokiu atveju padeda motinos keitimas, papildymas rėmais su perais ar net spiečiaus sujungimas su kita šeima.
Tinkamai sugautas ir prižiūrėtas spiečius gali būti ne nuostolis, o galimybė. Galimybė užsiauginti stiprią šeimą ir netgi padidinti bendrą bityno produktyvumą. Tačiau tam reikia būti pasiruošus, nes neretai spiečiaus vertė priklauso ne nuo jo dydžio, o nuo to, kaip bitininkas sugeba jį prižiūrėti ir mylėti.
Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą „Bitininkystės sektoriaus populiarinimas ir rinkos stebėsena“, finansuojamą Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos lėšomis (projekto kodas: BITE-KK-25-1-00415-MP001).