Spietimas – tai natūralus ir biologiškai būtinas bičių šeimos dauginimosi procesas, tačiau dabar bitininkystėje jis vertinamas kaip žalingas reiškinys, sukeliantis bičių ir medaus nuostolius. Spiečianti šeima netenka iki pusės ar daugiau darbinių bičių ir praranda seną motinėlę. Todėl spietimo kontrolė yra viena svarbiausių bičių šeimų priežiūros užduočių.
Vienas iš efektyviausių biologinių spietimo valdymo metodų yra motinų izoliavimas. Šios technologijos esmė – laikinai izoliuoti esamą motinėlę taip, kad ji negalėtų dėti kiaušinėlių, bet vis dar liktų šeimos sudėtyje. Tokiu būdu nutraukiamas aktyvus perų auginimas ir motinos feronomo koncentracija nebekrenta žemyn. Tinkamai taikant šį metodą nutraukiamas perų auginimo ciklas, užkertamas kelias naujų motininių lopšelių siūvimui.
Pagal izoliavimo metodiką, svarbu suprasti spietimo eigą. Šis procesas turi kelias fazes:
1. Traninių kiaušinių dėjimas ir perų užakiavimas.
2. Masinis tranų išsiritimas. Tai signalas, kad šeima jau turi potencialius motinėlių poravimosi partnerius.
3. Spietiminių motininių lopšelių siūvimas ir kiaušinėlių padėjimas į juos.
4. Pirmųjų spietiminių lopšelių užakiavimas. Tuo metu šeima jau pasirengusi tuoj pat spiesti.
Optimalus motinėlės izoliavimo momentas yra antroji stadija, kai tranai jau pradeda masiškai ristis. Jei motina izoliuojama po šio etapo, bet iki trečiojo etapo, spietimas dažniausiai neįvyksta. Jei izoliacija taikoma vėliau, spietimo rizika didėj, nes spietimo nuotaika šeimoje jau „įsijungia“. Visgi, šeimą galima išgelbėti, netgi jeigu jau yra ir dengtų lopšelių, tik darbo esti daugiau.
Motinų izoliavimas taip pat yra galinga priemonė kovojant su Varroa destructor erkėmis. Šios erkės dauginasi tik užakiuotose bičių perų akutėse. Todėl izoliuojant motiną ir nutraukus perų vystymosi ciklą, erkėms nebelieka tinkamos vietos daugintis. Tai leidžia reikšmingai sumažinti jų populiaciją. Pavyzdžiui, jei motinėlė izoliuojama 25 dienoms, per tą laiką išsirita visi perai ir lizdas tampa be perų. Tai yra idealus momentas taikyti biologinius ar organinius gydymo metodus, tokius kaip oksalo rūgšties garinimas ar laistymas.
Izoliacijai naudojami įvairūs įnagiai, pvz., vieno korio izoliatoriai, specialūs plastikiniai narveliai, motinų gaubtuvėliai. Priklausomai nuo bitininko pasirinkimo, parenkamas norimas įrankis.
Spietimo prevencija tarp 2-3 stadijų:
Motina izoliuojama 18-25 dienoms. Atliekamas gydymas oksalo rūgštimi po 25 d. po izoliavimo.
Spietimo prevencija, jeigu jau yra lopšelių:
Motina izoliuojama 18-25 dienoms. Kas 2 dienas išlaužomi lopšeliai iki kol nebelieka dengų petų. Atliekamas gydymas oksalo rūgštimi po 25 d. po izoliavimo.