Susitikimas su naujai išrinktu seimo kaimo reikalų komitetu.

     Gruodžio 18 d. įvyko ZOOM susitikimas su Kaimo reikalų komiteto nariais. Susitikimui vadovavo pirmininkas Kęstutis Mažeika, dalyvavo Viktoras Pranckietis ir Bronis Ropė, kurie puikiai žino bitininkų problemas, nes jos jiems jau buvo išsakytos anksčiau. Turėjome daug vilčių, kad naujai išrinktas komitetas atkreips dėmesį į bitininkystės sektoriaus problemas ir prisidės prie jų sprendimo.

     Po rinkimų susiformavus naujam Seimo Kaimo reikalų komitetui, iš naujo kreipėmės su ilgalaikėmis bitininkystės problemomis ir rūpesčiais. Tikėjomės, kad pateikti klausimai sulauks sprendimų.

  1. Bitininkystės ūkio išlikimo klausimas ir rinkos situacija. Importo ir prekyboje esančio medaus kokybės kontrolė.

Milžiniški kiekiai įvežamo padirbto pigaus medaus iš Kinijos ,Ukrainos ir kitų šalių  kelia didelę grėsmę Lietuvos bitininkams, kurie negali konkuruoti su gerokai pigesniais falsifikuotais medaus gaminiais.

  1. Bitininkystės ūkio sąlygų tobulinimas.

Kodėl bitininkystė yra išbraukta iš tiesioginių išmokų gavėjų sąrašo?

  1. Lietuvos Tamsiosios – vietinės bitės teisėtumo įtraukimo į nykstančių gyvūnų sąrašą ir jos išsaugojimo galimybės.

Numatytas nekontroliuojamas Tamsiosios bitės paskleidimas visoje Lietuvoje, reikštų  bitininkystės žlugimą ir neigiamą žmonių požiūrį į bitininkystę. Pateikėme daug ir svarbių argumentų siųstuose raštuose įvairioms instancijoms, tačiau iki šiol tenkinančių atsakymų nesulaukėme.

Susipažinę su Biologinės įvairovės konvencijos taisyklėmis, matome šiuos pažeidimus:

1.Saugomos bitės turi atitikti visus rasės grynumo standartus, tačiau, mūsų žiniomis, Lietuvoje esančios bitės jų neatitinka.

2.Privalo būti užtikrinta, kad laisvai gyvenančios motinėlės nesivaisintų su kitų rasių bitėmis, tačiau Lietuvoje, jas paskleidus  laisvai, tai nėra įmanoma.

3.Bitės turėtų turėti teigiamų savybių bitininkams, tačiau profesionalūs bitininkai žino, kad Lietuvos tamsioji bitė tokių savybių neturi. Tai patvirtina dr. Jono Balžeko ilgamečiai moksliniai tyrimai. Kitose šalyse, pavyzdžiui, Lenkijoje, šios bitės saugomos tik atskirose, uždarose teritorijose.

4.Saugomos rūšys neturi daryti žalos aplinkai, bitininkams ir gyventojams – ši problema jau buvo išdėstyta mūsų anksčiau pateiktuose raštuose.

5.Tarptautinės konvencijos numato galimybę pasitraukti iš saugojimo programos, jei kyla prieštaravimų, apie tai informuojant prieš metus.

 Deja, susitikimas nuvylė – komiteto nariai išreiškė poziciją, kad bitininkystės klausimus turi spręsti atitinkamos ministerijos.