2024 rugsėjo pradžioje ,kaip LBPA ,,Austėja‘‘ vadovas sulaukiau skambučio iš Seimo
Kaimo reikalų komiteto pirmininko Viktoro Pranskiečio. Jam patekę siūsti raštai į seimą ir
ministeriją dėl bitininkystės problemų, paskatino jį mums paskambinti.
Trumpai išdėsčiau pagrindines problemas. Supratęs,kad problemų nemažai,Seimo Kaimo
reikalų komiteto pirmininkas iniciavo susitikimą,kad būtų galima nuodugniau aptarti bitininkų
rūpesčius. V.Pranskiečio siūlymu turėtų dalyvauti visos veikiančios bitininkų asociacijos.
Kvietimus dalyvauti susitikime iš Seimo Kaimo reikalų komiteto gavo visos bitininkų
asociacijos. Prieš susitikimą komitetui išsiuntėme nemažai raštų,kurie buvo siųsti
ministerijoms, seimui, prezidentūrai, vyriausybei dėl bitininkystės spręstinų reikalų. Taip pat ,
atrinkome svarbiausius klausimus ir jie buvo prieš susitikimą pateikti .
1. Bitininkystės ūkio išlikimo klausimas ir rinkos situacija.
2. Bitininkystės ūkio sąlygų tobulinimas.
3. Lietuvos Tamsiosios – vietinės bitės įtraukimo į nykstančių gyvūnų sąrašą ir jos išsaugojimo
galimybės. Galimai sukeliantis bitininkystės žlugimą ir neigiamą žmonių požiūrį į bitininkystę.
Rugsėjo 26 dieną susitikimas Žemės ūkio akademijoje įvyko. Dalyvavo LBPA ,, Austėja‘‘
vadovas Vytis Garbauskas, valdybos narės Jurgita Steikūnė ir Vilma Strelkova, Lietuvos
bitininkų konfederacijos vadovas Leopoldas Tarakevičius ir LBS vadovas Juozas Olekas.
Viktoro Pranskiečio pastebėjimu – tai pirmas bitininkų susitikimas su Seimo Kaimo reikalų
komiteto atstovu.
Pirmiausia paliestas aktualiausias klausimas dėl medaus kainos ir rinkos situacijos. Nei vienas
verslas negali išlikti, jei nebus pardavimų. Nei vienas verslas neišliks, jei kaina bus mažesnė už
savikainą ir įdėtą darbo laiką.
Iš esmės peržiūrėti paramų skyrimą bitininkystės sektoriuje, padidinti kompensaciją už
maitinimą cukrumu ir kasmet ją didinti atsižvelgiant į infliacijos koeficientą. Taip pat didinti ir
paramos sumą , kuri užstrigusi.
Veterinarijos tarnyba turi būti įpareigota padidinti įvežtinio medaus kokybės kontrolę, bei
parduodamo medaus kokybės kontrolę prekybos taškuose ir nuolat teikti informaciją apie
patikros apimtis bei rezultatus.
Daugumos bitininkų nuomone , Lietuva turi eiti tiesioginių išmokų keliu, kur remiamas
profesionalus bitininkavimas, mokami mokesčiai valstybei, o ne remiamas hobis.
Periodiškai daryti susitikimus su Kaimo reikalų komitetu, aptarti ar kelti klausimai juda
palankia tėkme bitininkams. Kad bitininkystės sektorius atsigautų, klestėtų, o neitų į žlugimą.
ES pripažysta,kad bitės ekosistemos dalis, ir kelia klausimus ,kad nemažėtų apdulkintojų
skaičius. Todėl vadovaujantis šia nuostata galima padaryti daug svarbių žingsnių.
Dėl Tamsiosios bitės grėsmės ,nusiuntėme nemažai raštų siųstų ministerijoms. Žodžiu
patvirtinome ir argumentavome. Išsakėme prieštaravimus,kad Tamsiosios bitės įtraukimas į
Raudonąją knygą yra galimai neteisėtas. Dėl to,kad šiai dienai nėra būdų nustatyti,kokios bitės
drevėje gyvena. Patyrusių bitininkų patirtis rodo,kad bitės ilgai be bitininko pagalbos išgyventi
negali.
Išsakėme,kad šių bičių paskleidimas nekontroliuojamai, grubiai pažeidžia BIOLOGINĖS
ĮVAIROVĖS KONVENCIJOS taisykles.
1. Privalo užtikrinti ,kad laisvai motinėlės nesivaisintų.
2. Turėtų teigiamų savybių bitininkams .
3. Neturi daryti žalos aplinkai, bitininkams ir gyventojams.
4. Pasirašytoje konvencijoje yra galimybė iš jos pasitraukti, jei yra prieštaravimų, prieš tai
pranešus prieš metus.
Tikėjomės,kad susitikimas prieš rinkimus atneš pokyčių ir reikalingų sprendimų greičiau, deja
lūkesčiai neišsipildė. Viskas atidedama po rinkimų, nors pirmininkas pripažino,kad spręsti
daugelį problemų tikrai reikia.
LBPA ,,Austėja‘‘ prezidentas
Vytis Garbauskas