Bičių motinos gali būti auginamos trimis pagrindiniais būdais, t.y., panaudojant natūraliai šeimos išaugintus motininius lopšelius, auginant be tiesioginio lervučių perkėlimo ir perkeliant lervutes į motininius kaušelius. Būdai skiriasi darbo sudėtingumu, gaunamų motinų skaičiumi ir lervučių amžiaus bei kilmės kontrolės tikslumu.
| Būdas | Lervutės amžiaus kontrolė | Kilmės kontrolė | Tinkamiausia paskirtis |
|---|---|---|---|
| Natūralūs motininiai lopšeliai | Maža | Ribota | Pavienėms motinoms |
| Auginimas be tiesioginio perkėlimo | Vidutinė arba gera | Gera | Mažam ir vidutiniam bitynui |
| Lervučių perkėlimas | Labai gera | Labai gera | Planingam ir masiniam auginimui |
1. Natūraliai išaugintų motininių lopšelių panaudojimas
Paprasčiausias būdas – panaudoti šeimos natūraliai išaugintus spietiminius, tyliojo keitimo arba gelbėjimosi motininius lopšelius. Bitininkas pasirenka tinkamus lopšelius ir perkelia juos į iš anksto paruoštas šeimeles.
Spietiminiai motininiai lopšeliai auginami stiprioje, daug jaunų bičių turinčioje šeimoje, todėl lervutės dažnai būna gausiai maitinamos. Tačiau nuolat dauginant šeimas iš spietiminių lopšelių gali būti nesąmoningai atrenkamas didesnis spietlumas. Be to, spietimo laikas priklauso nuo pačios šeimos, todėl motinų neįmanoma tiksliai suplanuoti.
Tyliojo keitimo lopšelių paprastai būna nedaug. Juose motinos gali būti gerai išaugintos, tačiau šie lopšeliai atsiranda nereguliariai ir dažnai pastebimi tik jau užakiuoti. Todėl sunku tiksliai žinoti lervutės amžių ir numatomą išsiritimo laiką.
Gelbėjimosi lopšelių kokybė priklauso nuo to, kokio amžiaus lervutes pasirinko bitės. Jeigu šeima turėjo kiaušinėlių ir labai jaunų lervučių, motinos gali būti visavertės. Jei pasirinktos vyresnės lervutės, jų reprodukcinis išsivystymas gali būti prastesnis.
Natūralus būdas nereikalauja specialios perkėlimo įrangos, tačiau suteikia mažiausiai kontrolės. Jis tinkamesnis pavienėms motinoms gauti, o ne nuosekliai selekcijai ar didelėms vienodo amžiaus motinų serijoms.
2. Motinų auginimas be tiesioginio lervučių perkėlimo
Šiuo būdu lervutė neliečiama perkėlimo adatėle. Bitės skatinamos išauginti motininius lopšelius tiesiog ant specialiai paruošto korio arba lervutė perkeliama kartu su dirbtinės akelės dugneliu.
Millerio metodu į veislinę šeimą duodamas specialiai paruoštas korys su trikampiais kraštais. Motinai pridėjus kiaušinėlių ir išsiritus jaunoms lervutėms, korys perduodamas motinas auginančiai šeimai. Bitės palei korio kraštus esančias akeles pertvarko į motininius lopšelius.
Alley metodui iš jauniausių lervučių turinčio korio išpjaunama siaura akelių juosta. Dalis lervučių pašalinama, kad tarp paliktųjų būtų pakankamai vietos motininiams lopšeliams. Juosta pritvirtinama prie auginimo rėmelio, o bitės aplink paliktas lervutes suformuoja lopšelius.
Jenterio ir panašiose sistemose motina trumpam apribojama specialioje kasetėje ir deda kiaušinėlius į išimamus akelių dugnelius. Išsiritusios lervutės kartu su dugneliais perkeliamos į motininių kaušelių laikiklius. Taigi lervutė perkeliama į kitą vietą, tačiau nėra paimama ir liečiama perkėlimo įrankiu.
Šie metodai sumažina mechaninio lervutės pažeidimo riziką ir gali užtikrinti gerą kilmės bei amžiaus kontrolę. Vis dėlto jiems reikia iš anksto paruošti korius ar kasetes, tiksliai sekti dėjimo laiką, o gaunamų lopšelių skaičius ir jų išsidėstymo vienodumas gali būti mažesnis nei taikant profesionalų lervučių perkėlimą.
3. Lervučių perkėlimas į motininius kaušelius
Lervučių perkėlimo metu 12–24 valandų amžiaus lervutės iš atrinktos motininės šeimos perkeliamos į vaškinius arba plastikinius motininius kaušelius. Rėmelis su lervutėmis iš karto įdedamas į paruoštą šeimą pradėtuvę, o priimtas lervutes bitės gausiai maitina ir aplink kaušelius siuva motininius lopšelius.
Šis būdas leidžia tiksliai pasirinkti lervučių kilmę ir amžių, vienu metu pradėti didelę motinų seriją ir tiksliai numatyti lopšelių užakiavimo bei motinų išsiritimo laiką. Ant perkėlimo juostelių išdėstytus lopšelius patogu tikrinti, apsaugoti narveliais ir perkelti į poravimosi šeimeles.
Metodo trūkumas – reikalingas geras regėjimas, tinkamas apšvietimas ir įgudusi ranka. Netinkamai paimta, apversta, suspausta ar išdžiūvusi lervutė nebus priimta. Tačiau išmokus techniką tai tampa greičiausiu ir lengviausiai standartizuojamu didelio motinų skaičiaus auginimo būdu.