Ilgą laiką buvo manoma, kad Varroa destructor erkės minta daugiausia bičių hemolimfa – tarsi „bičių krauju“. Tačiau naujausi tyrimai parodė, kad pagrindinis šių parazitų mitybos taikinys yra ne hemolimfa, o baltasis riebalinis kūnas – itin svarbus ir daugiafunkcis bičių audinys. Šis atradimas iš esmės pakeitė požiūrį į Varroa žalą ir padėjo geriau suprasti, kodėl net nedidelė erkių populiacija gali smarkiai paveikti visą bičių šeimą.
Varroa erkės minta abiejose savo gyvenimo stadijose – tiek gyvendamos ant suaugusių bičių, tiek būdamos perų akutėse. Maitinimosi sudėtis skiriasi priklausomai nuo aplinkos sąlygų ir erkės fiziologinio poreikio.
Ant suaugusių bičių erkės įsitaiso dažniausiai tarp sternitų – tai yra krūtinkaulio ar pilvelio apatinės plokštelės. Šiose vietose kaupiasi baltasis riebalinis audinys, kuris erkėms lengvai pasiekiamas. Būtent šioje stadijoje, kaip nustatyta naujausiais tyrimais, erkės minta išimtinai baltuoju riebaliniu audiniu. Šis maistas užtikrina jų išgyvenimą, leidžia sukaupti reikalingas maisto medžiagas būsimam dauginimuisi ir padeda pasirengti įsiskverbimui į perų akeles.
Uždarose perų akutėse mityba tampa mišri. Kai erkė praduria lėliukės dangalą, ji kartu su išsiritusiais palikuonimis pradeda maitintis jos kūno skysčiais. Maždaug 75 procentus šios mitybos sudaro hemolimfa, o likę 25 procentai – baltasis riebalinis audinys. Tokia proporcija leidžia erkėms gauti ir greitos energijos (ypač trehalozės – pagrindinio hemolimfos angliavandenio), ir ilgalaikio išgyvenimo bei kiaušinių gamybos palaikymui reikalingų lipidų ir baltymų iš riebalinio audinio.
Baltasis riebalinis audinys yra vienas svarbiausių bičių audinių. Jis atlieka daugybę funkcijų: dalyvauja metamorfozėje iš lervos į suaugusią bitę, palaiko imuninės sistemos veiklą, užtikrina termoreguliaciją, skysčių balansą, dalyvauja vitelogenino sintezėje, kaupia ir mobilizuoja maisto atsargas, neutralizuoja toksines medžiagas, gamina baltymus ir riebalus. Dėl šių priežasčių jo netekimas daro tiesioginę ir reikšmingą žalą tiek pavienėms bitėms, tiek visai šeimai.
Erkėms riebalinis audinys svarbus ne mažiau – jis leidžia palaikyti energijos balansą ilgesnėms gyvavimo stadijoms, užtikrina kiaušidžių aktyvumą ir palikuonių formavimąsi. Be to, iš hemolimfos gauta trehalozė aprūpina jas greitai pasisavinama energija, ypač svarbia, kai reikia aktyviai daugintis ar išgyventi ilgą laiką be naujo šeimininko.
Taigi, Varroa destruktoriaus mityba yra tikslingai orientuota į pačius svarbiausius bičių audinius. Ši biologinė adaptacija leidžia erkėms ne tik išgyventi, bet ir aktyviai daugintis, tuo pačiu žymiai silpninant savo šeimininką. Tai paaiškina, kodėl net nedidelė erkių populiacija gali turėti neproporcingai didelį neigiamą poveikį bičių sveikatai ir šeimos gyvybingumui.
Parengė: Kęstutis Garalevičius