Žvalgės – patyrusios rinkėjos, savarankiškai ieškančios naujų maisto šaltinių. Jos padeda šeimai greitai aptikti žydinčius augalus ir perskirstyti rinkėjas, kai ankstesnis medunešis susilpnėja arba atsiranda vertingesnis šaltinis. Žvalgių dalis nėra pastovi: ji priklauso nuo šeimos būklės, medunešio gausos ir anksčiau naudotų šaltinių patikimumo.
Dauguma rinkėjų nėra žvalgės. Jos vadinamos verbuojamomis rinkėjomis ir apie maisto šaltinį sužino stebėdamos kitų bičių šokius arba prisimindamos anksčiau lankytas vietas. Jeigu šaltinis išlieka produktyvus, rinkėja į jį sugrįžta daug kartų ir pati gali šokiu verbuoti papildomas bites. Šaltiniui išsekus, dalis rinkėjų pradeda ieškoti naujų vietų ir gali tapti žvalgėmis.
Sukamasis ir vizginamasis šokiai
Radusi vertingą maisto šaltinį, žvalgė grįžta į avilį, perduoda dalį nektaro kitoms bitėms ir ant vertikalaus korio atlieka šokį. Jo pobūdis priklauso nuo atstumo iki šaltinio.
Kai maistas yra netoli avilio, bitė dažniausiai atlieka sukamąjį šokį – juda mažais ratais, kaitaliodama sukimosi kryptį. Šis šokis praneša, kad vertingas šaltinis yra netoliese, tačiau nepateikia tikslios jo krypties. Kitos bitės vietą suranda orientuodamosi pagal gauto nektaro ar žiedų kvapą ir ieškodamos aplink avilį.
Didėjant atstumui sukamasis šokis palaipsniui pereina į vizginamąjį. Anksčiau tarpinė forma buvo vadinama pjautuvo arba pusmėnulio šokiu, tačiau dabar ji dažniau laikoma ne atskiru šokio tipu, o tęstinio perėjimo tarp sukamojo ir vizginamojo šokių dalimi. Tiksli perėjimo riba nėra vienoda – ją veikia bičių kilmė, vietovė ir skrydžio sąlygos.
Tolimesniam šaltiniui nurodyti atliekamas vizginamasis šokis. Bitė tiesia atkarpa bėga vizgindama pilvelį, tada puslankiu grįžta į pradinę vietą ir pakartoja vizginamąją atkarpą, apsisukdama į kitą pusę. Dėl šių pasikartojančių judesių visas šokis primena aštuoniukę.
Krypties perdavimas
Vizginamosios atkarpos kryptis vertikaliame koryje nurodo maisto šaltinio kryptį saulės atžvilgiu:
- bėgimas tiesiai aukštyn reiškia, kad reikia skristi saulės kryptimi;
- bėgimas tiesiai žemyn – priešinga saulei kryptimi;
- kampas į kairę arba dešinę nuo vertikalės atitinka tokį pat skrydžio kampą į kairę arba dešinę nuo saulės krypties.
Pavyzdžiui, jeigu vizginamoji atkarpa nukrypusi 30° į dešinę nuo vertikalės, rinkėjai reikia skristi 30° į dešinę nuo tuo metu matomos saulės krypties.
Saulei judant dangumi žvalgė palaipsniui keičia šokio kampą. Tam ji naudoja biologinį paros laikrodį ir saulės kompasą. Bitės gali orientuotis ir tada, kai saulę dengia debesys, nes dalyje dangaus mato poliarizuotos šviesos struktūrą.
Atstumo perdavimas
Atstumas daugiausia užkoduojamas vizginamosios atkarpos trukme: kuo ilgiau bitė vizgina pilvelį, tuo toliau yra šaltinis. Apytiksliai vienos sekundės vizginimas gali reikšti maždaug vieno kilometro skrydį, tačiau tai nėra universali formulė.
Atstumo vertinimą veikia virš žemės matomų vaizdų judėjimas, vadinamas optiniu srautu. Skrisdamos virš tankaus, nevienodo kraštovaizdžio bitės gali įvertinti tą patį fizinį atstumą kaip ilgesnį negu skrisdamos virš lygaus, mažai orientyrų turinčio paviršiaus. Įtakos taip pat turi vėjas, reljefas ir skrydžio sąnaudos.
Todėl šokis perduoda ne matematiškai tikslias geografines koordinates, o krypties bei apytikslio skrydžio nuotolio informaciją. Pasiekusios nurodytą teritoriją bitės galutinę vietą suranda pagal kvapą, žiedų spalvą, kraštovaizdžio orientyrus ir kitų bičių veiklą.
Šaltinio vertės perdavimas
Žvalgė šokiu perduoda ne tik kryptį ir atstumą. Šaltinio vertę parodo:
- šokio kartojimų skaičius;
- vizginamųjų atkarpų dažnis;
- laikas, kurį bitė skiria verbavimui;
- parnešto nektaro cukringumas;
- nektaro perdavimo kitoms bitėms greitis;
- šaltinio kvapas, išlikęs ant bitės kūno ir nektare.
Kuo šaltinis pelningesnis, tuo ilgiau ir aktyviau rinkėja paprastai šoka. Vertinimui svarbus ne vien cukringumas, bet ir kelionės atstumas, nektaro gausa, jo paėmimo greitis, vėjas bei konkurencija. Todėl šeima daugiau rinkėjų nukreipia į šaltinius, kurių gaunama nauda viršija skrydžio ir rinkimo sąnaudas.
Šokio metu susidaro korio vibracijos, oro judesiai ir garsiniai signalai. Tamsiame avilyje šokį stebinčios bitės informaciją gauna antenomis bei kojomis liesdamos šokėją ir korio paviršių. Jos taip pat paragauja parnešto nektaro ir užuodžia augalo kvapą.