Apie mus

Bitininkai profesionalai – tai žmonės, didesnę savo gyvenimo dalį paskyrę bitėms. Jas pažinti, perprasti, prisitaikyti prie jų gyvenimo ritmo, ieškoti naujesnių pažangesnių bitininkavimo metodų. Daugumai mūsų – tai pragyvenimo šaltinis.

Pastaraisiais metais Lietuvos rinka perpildyta atvežtiniu medumi. O, lietuvišką miškų ir pievų medų, ypač didesniais kiekais, parduoti sudėtinga. Gana sudėtinga net seniems rinkos dalyviams turintiems pažinčių, ryšių, patirtį, nuolatinių klientų ratą ir užtarnautą reputaciją. Tuo tarpu naujiems rinkos dalyviams tai jau didžiulė problema. Išeitis viena – eksportas.

Remiantis užsienio valstybių patirtimi, 2018 metais buvo įkurta Lietuvos bitininkų profesionalų asociacija „Austėja“ Ši organizacija vienija stambius bitynus turinčius savininkus, užsiimančius versline bitininkyste. Daugelis narių kartu su savo šeimos nariais prižiūri virš 150 bičių šeimų. Organizacijos nariai – darbštūs, draugiški, sąžiningi ir atsakingi.

Mes esame tam, kad savo asociacijos nariams:

bendromis jėgomis ieškome užsienio rinkų medui ir jo produktams;
atstovautume narių teises ES ir Lietuvos valdžios institucijose, tarptautinėse organizacijose;
galėtume centralizuotai tiesiai iš gamintojų, be tarpininkavimo mokesčio pirkti svarbiausą bitininkystės inventorių;
tarp narių keistis naujausia ir svarbia bitininkystės informacija iš užsienio ir savo patirties;
padėti taikyti pažangias bitininkavimo technologijas taikomas pasaulyje.
Sudomino mūsų veikla ir norite bendradarbiauti arba prisijungti? Susisiekite!.

Austėja – bičių deivė

Austėja lietuvių mitologijoje – bičių deivė, šeimos gausintoja, ištekančių ir nėščių moterų globėja. Austėja globojo bites, augaliją, žiedus, iš kurių bitės rinko medų ir medžiagą koriams. Austėjos kultas drauge su bitininkyste gyvavo ilgus šimtmečius.

Austėjos vardas, greičiausiai, siejasi su žodžiais „audėja“, „austi“, t. y. greitai skraidyti, šen bei ten bėgioti, audinėti, rinkti medų, austi korius, į kuriuos bitės krauna medų ir augina perus. – „Sėdi panaitė tamsioj seklyčioj, audžia be staklių ir nyčių“.

Bičių ir jų deivės Austėjos kulto atsiradimą sąlygojo tai, kad senovės žmogus nepažino gamtos dėsnių. Jį stebino bičių organizuotumas, primenantis paties žmogaus gyvenimą, jų gimimo ir mirties paslaptingumas. Bites imta laikyti nepaprastomis, šventomis, dievų darbininkėmis. Bitė – vienintelė iš žmonių žinomų gyvių nenugaišta, o miršta, kaip ir pats žmogus.

Austėjai skirta šventė buvo švenčiama rugpjūčio viduryje. Tada garbindavo žolynus, iš kurių bitės nešė medų, kopdavo patį medų, aukodavo jį deivei Austėjai, šventindavo žolynus, kuriems buvo priskiriama nepaprasta gydomoji ir apsaugančioji nuo blogų dvasių galia.

Bičiulystė (bendrų bičių turėjimas) buvo laikoma šventu dalyku, palaimintu pačios deivės Austėjos. Dažniausiai ji trukdavo iki vieno iš bičiulių mirties. Bičiulystės ryšiai buvo stiprūs ir patvarūs, jie reiškėsi visokeriopa abipuse pagalba, nuoširdumu, pasitikėjimu. Žiloje senovėje bičiuliai buvo uoliausi deivės Austėjos garbintojai.
Bičiuliai turėjo retkarčiais lankyti vieni kitus, ypač pavasarį, kai reikėdavo bites apžiūrėti. Apsilankiusį laikydavo dideliu svečiu, sodindavo už stalo garbingiausioje vietoje, vaišindavo, atlikdavo apeigas, nuo seno skirtas deivei Austėjai.