Dėl Lietuvos vietinės bitės grynumo , įtraukimo į Raudonąją knygą ir rezervato steigimo tikslingumo
Kovo 26 dieną Aplinkos ministerijos kvietimu ,,Dėl Tamsiosios bitės” į Vilnių susirinko visos 4 bitininkų asociacijos, Gamtos centro ir ,,Tamsiosios bitės‘‘ atstovai. Online prisijungė ir kiti suinteresuoti asmenys.
Visos keturios asociacijos ( LBPA ,, Austėja”, Lietuvos bitininkų konfederacija, Lietuvos bitininkų sąjunga ir Nacionalinė bičių selekcininkų asociacija ) pasisako už Tamsiosios bitės išsaugojimą (jei tokia yra) tik uždaroje teritorijoje. Bet nemokant kompensacijų po 177 € laisvai platinant šią mišrūnę Lietuvoje…
LBPA ,,Austėja” skaitytas pranešimas :
,,Dėl Lietuvos vietinės bitės grynumo ir platinimo Lietuvoje, ir rezervato steigimo tikslingumo. ”
AR TAI VIETINĖS BITĖS IŠSAUGOJIMAS AR APGALVOTAS BITININKYSTĖS SUŽLUGDYMAS ?
Paradoksas – Lietuvoje norima skirti paramą , steigiamas rezervatas, ir į raudonąją knygą bandoma įtraukti mišrŭnę.
Mes, Lietuvos Bitininkų Profesionalų Asociacija “Austėja,” norime išreikšti mūsų poziciją bei rekomendacijas, dėl Lietuvos tamsiosios bitės populiacijos atkūrimo, platinimo bei saugojimo Lietuvos teritorijoje.
Negalime pritarti platinti Apis melifera melifera, žinomos kaip Lietuvos tamsioji bitė visoje Lietuvos teritorije su 177 € kompensacija, Parama/ kompensacija „Nykstančioms Lietuvos veislėms“,kuri skiriama tik grynaveisliams gyvŭnams. Norime pažymėti, kad AMM nėra išgryninta . Manome , kad skirta kompensacija 177 € būtų skirta neįsigilinus į atliktus tyrimus.
Argumetuojame tuo, kad Gamtos tyrimų centras atlikęs tyrimus rado tik AMM mišrūnę, ir grynos šios bitės Lietuvoje nėra.
Cituoju iš Laimos Blačytės – Čereškienės pranešimo „Bičių šeimų atranka Europos tamsiosios medunešės bitės Apis mellifera mellifera, Lietuvos populiacijos palaikumui“.
„Atliktų branduolio DNR tyrimų rezultatai parodė, kad iš 55-ių tirtų vietinės AMM motinos linijų šeimų TIK 5-se rasti tranai ir TIK 1 šeimoje rasta 1 darbininkė su visais 4 molekuliniais žymenimis, tipiškais vietinei bitei . Tačiau nerasta NEI VIENOS ŠEIMOS, kurioje būtų neaptikta C grupės porūšių genų intrigresijos. Iš visų bitynų su vyraujančia M motinos linija, tik viename rasta viena DARBININKĖ su dviem homozigotiniais, tipiškais vietinei bitei žymenimis.“
„Bičių šeimos, kurių motininės linijos priklausomybė porūšiui nustatyta pagal mitochondriju DNR žymenis, pasižymi didele kitų porūšių genų introgresija – didžioji dalis ištirtų šeimų yra PORŪŠIŲ MIŠRŪNĖS.“ Citatos pabaiga.
Kadangi rastos bitės nėra grynos rasės, o yra porūšių mišrūnės, jos negali būti platinamos su 177 € kompensacija pagal priemonę „NYKSTANČIŲ LIETUVOS SENŲJŲ VEISLI (LIETUVOS TAMSIOSIOS BITĖS) IŠSAUGOJIMAS“.
Kaip žinome, bitė yra vabzdys, kurios į tvartą neuždarysi, kaip kitų saugomų gyvulių, tad Lietuvos tamsiosios bitės išgryninimui, bei populiacijos saugojimui, mūsų asociacija rekomenduoja įkurti draustinį Čepkelių rezervato teritorijoje. Ši teritorija yra neapgyvendinta žmonių ir joje draudžiamas žmonių lankymasis, bei gyvulių ganiava, todėl ji tinka gryninti, bei išsaugoti šią agresyvią bičių rūšį. Mes nerekomenduojame draustiniui plėstis į Dzūkijos nacionalinio parko teritoriją dėl keleto priežasčių:
Kadangi šiai dienai grynos Amm bitės nėra atrasta, tai ne tik kompensacija galimai yra neteisėta, bet ir jos platinimas prisidengiant išsaugojimu yra apgaulė. Neįmanoma išsaugoti – to ko nėra. Žinoma atkurti ir išsaugoti vietines veisles reikia, bet nejaugi tikite, kad tai įvyks savaime, nekontroliuojamai platinant visoje LT teritorijoje ! Blažytė ne kartą yra minėjusi, kad šiuo metu vyksta gryninimo darbai. Vadinasi, šiai dienai su parama yra platinamos eilinės mišrŭnės.
Nėra atlikta jokių tyrimų kaip šios – labai specifinį charakterį turinčios bitės platinimas atsilieps žmonėms, jų sveikatai, kiek žmonių gali nukentėti nuo sugėlimų, alerginės reakcijos, kaip po tokių galimų incidentų pasikeis žmonių požiŭris į bites? Labai gali bŭti, kad atlikus AMM charakterio rizikos vertiminą, paaiškės, kad šios bitės negalima laikyti tankiai apgyvendintose teritorijose.
Taip pat reikia nepamiršti ir bitininkų, kurie laiko ir veisia taikaus bŭdo, produktyvias bites. Reikia atkreipti dėmesį į tai , kad bitės nepririši, tranai numigruoti gali labai toli , o tai reiškia, kad išplatinti nepageidaujamus AMM genus ir padaryti nepamatuojamus nuostolius bitininkams ( ženkliai sumažes bičių produktyvumas, išryškės agresyvumas ir spietlumas) .
Kas kompensuos patirtus nuostolius bitininkams, nepageidaujantiems auginti vietines bites.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus prašome netaikyti AMM mišrŭnei jokių apsaugos priemonių tol, kol nebus atrasta, išgryninta ir nepriklausomose laboratorijose genetiškai ištirtas bei įrodytas jos grynumas.
- a) būtų reikalingos kompensacijos bitininkams, gyvenantiems šioje teritorijoje, kurioje jie negalės laikyti kitų bičių rūšių dėl ribojimų, o AMM bitininkams bus nepriimtina dėl jos agresyvumo, itin mažo produktyvumo, blogos higienos bei spietlumo. Kompensacijos sudarytų labai dideles papildomos lėšas, kurios dar klausimas ar bus skiriamos.
- b) tai galėtų turėti neigiamą poveikį vietiniams gyventojams, grybautojams, nacionalinio parko lankytojams ir gyvuliams, nes jie gali susidurti su šių bičių agresyvumu, prie kurio jie nėra įpratę (pažymėtina, kad visi jau esame įpratę prie ramių bičių rasių).
Taip pat norime pastebėti, kad Apis mellifera mellifera platinimas visoje Lietuvos teritorijoje su 177 € kompensacija gali iškreipti sveiką konkurenciją ir pažeisti kitų bitininkų teises, kurie negauna tokių išmokų. Dėl didelio kitų bičių rasių paplitimo ,visoje Lietuvos teritorijoje nėra prasmės bandyti atkurti ir išlaikyti Apis mellifera mellifera populiaciją visoje Lietuvos teritorijoje, naudojant finansines skatinimo priemones, nes tai jokio teigiamo rezultato neduos, bet gali sukelti daug problemų gyvenamose teritorijose, kuriose yra naminių gyvūnų, dėl šios bičių rūšies agresyvumo. Taip pat AMM platinimas gali pridaryti finansinių nuostolių kitiems bitininkams, pasklidus AMM tranams su neigiamais jų genais, po aplinkinius bitynus.
Be to, mes bijome, kad dėl 177 € išmokų susigundę bitininkai, kurie nekontroliuos šių bičių ir jų mišrūnių, gali sukelti rimtų problemų bitininkystės populiarumui. Agresyvių Apis mellifera mellifera bičių ir jų mišrūnių paplitimas gyvenamose vietose gali sukelti žmonių įgėlimus ir net mirtinas situacijas. Kyla klausimas, kas prisiims atsakomybę už tokius atvejus?
Taip pat siūlome atlikti apklausą tarp bitininkų senjorų, kad sužinotume, kodėl jie pakeitė Apis mellifera mellifera bites į kitas Europoje selekcionuotas bičių rūšis ?
Taip pat mes norime pareikši nepasitikėjimą, bei įžvelgiame galimą interesų konfliktą dėl Laimos Blažytės-Cereškienės, kuri su Gamtos tyrimų centro kolegomis atlieka AMM Lietuvos populiacijos tyrimus ir tuo pačiu priklauso „Lietuvios tamsioji bitė“ asociacijai, kurioje yra valdybos pirmininkė. Asociacija „Lietuvios tamsioji bitė“ planuoja dauginti AMM mišrunes bičių motinas Čepkelių rezervate, bei platinti jas po visą Lietuvos teritoriją. Jų planai bei pateiktos rekomendacijos ŽŪM yra 1000 AMM bičių šeimų su kompensacija, bei 80 km spinduliu nuo Čepkelių rezervato kitų rasių bičių uždraudimas. Mes griežtai tam nepritariame ir manome, kad tai absoliučiai neadekvatūs siūlymai. Pvz Lenkijoje, kur yra virš 2 milijonų bičių šeimų, AMM šeimų skaičius tesiekia 1200, Lietuvoje yra 10 kartų mažiau bičių šeimų, tad atitinkaimai saugomos su kompensacija AMM turėtų sudaryti atitinkamą procentą (120-150 b.š.) kaip ir kitose ES šalyse. (Danija 200 b.š., Latvija 40 b.š. Lenkija 1200 b.š ir tt) Taip pat kitose ES šalyse AMM bičių šeimos yra sutelktos saugomose teritorijose, o ne išbarstytos po visą šalies teritoriją. Tuo remiantis mes siūlome įkurti AMM saugojimui draustinį.
Taip pat yra prielaidų manyti, kad yra bandoma neskaidriai įsisavinti ES lėšas, pasinaudojus priemone „NYKSTANČIŲ LIETUVOS SENŲJŲ VEISLIŲ (LIETUVOS TAMSIOSIOS BITĖS) IŠSAUGOJIMAS“, kuriame buvo atliktos išimtys būtent LIETUVOS TAMSIOSIOMS bitėms.
2023 m. balandžio 25 d. Nr. 3D-280 buvo patvirtintas ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO IR KAIMO PLĖTROS 2023–2027 METŲ STRATEGINIO
PLANO INTERVENCINĖS PRIEMONĖS „NYKSTANČIŲ LIETUVOS SENŲJŲ VEISLIŲ
(LIETUVOS TAMSIOSIOS BITĖS) IŠSAUGOJIMAS“ ĮGYVENDINIMO TAISYKLIŲ
PATVIRTINIMO” Paramos taisyklių 20.5 punktas: pareiškėjas įsipareigoja vykdyti ūkinių gyvūnų produktyvumo tyrimus pagal galiojančias pripažintų veisimo organizacijų selekcines programas, vykdyti ūkinių gyvūnų produktyvumo tyrimus pagal galiojančias pripažintų veisimo organizacijų vykdomas atitinkamai veislei skirtas, patvirtintas veisimo programas, išskyrus bičių laikytojus;
Kodėl išskyrus bičių laikytojus ? Kuo remiantis buvo padaryta ši išimtis, ar ji suderinta su Europos Komisija?
Paramos taisyklių puntas 20.3. nurodo: ūkinius gyvūnus ir naminius paukščius (gautus veisiant gyvuoju veisimu) veisti tik grynuoju veisimu, t. y. poruoti tik tos pačios veislės ūkinius gyvūnus, naminius paukščius arba bites.
Kadangi pagal atliktus Gamtos tyrimų centro duomenis Lietuvoje nėra grynos Lietuvos tamsiosios bitės, tad ši parama negali biti taikoma.
Lietuvos profesionalūs bitininkai teigia, kad Lietuvos vietinės bitės vertė yra kaip muziejinio Eksponato. Šiai dienai bitininkams ir aplinkai šios rasės naudingų savybių nėra.
Spietlumas, agresyvumas, mažas produktyvumas, neatsparumas ligoms, silpnas ir letas šeimų vystymasis, bičių lakstymas po korį, blogas žiemojimas.
Remiantis profesionalų ir daugiametę patirtį turinčių Lietuvos bitininkų, išstudijavus paskelbtų mokslinių darbų – žinomiausio Lietuvos mokslo daktaro Jono Balžeko nuodugniai tyrinėjusio vietinę bitę , taip pat Wikipedia, ir tarptautiniuose šaltiniuose randamą informaciją, ši bitė jokių ypatingų savybių neturi. Griežtai nepritariame masiškai skleisti šias bites, darant žalą kitiems bitininkams , o ES lėšas mūsų nuomone, galima būtų panaudoti ženkliai tikslingiau.
Lietuvos Tamsioji Bitė atsiradus selekcionuotoms kitų rasių bitėms Lietuvoje, tapo nepopuliari dėl savo itin mažo produktyvumo, dažno spietimo, agresyvumo bet blogos higienos, dėl ko dažnai serga perų ligomis.
Taip pat norime pažymėti, kad Lietuvos bitininkų bendruomenė turi per mažai žinių, kad ši bitė bus paskleista laisvai po Lietuvą. Šią informaciją stengiamasi prislėpti. Pakalbinus nemažai skirtingų draugijų atskirų bitininkų – apie tai nieko nežino.
Mūsų nuomone, Lietuvos tamsiosios bitės platinimas visoje LT teritorijoje su 177 € kompensacija yra žalingas bičių ūkiams orientuotiems į bičių produktų gavybą atžvilgiu, nes:
- Bičių ūkiai, išsilaikantys iš bičių produktų, sukuriantys darbo vietas ir prisidedantys prie Lietuvos BVP, bitininkauja su produktyviomis bitėmis, kurių šeima gerais metais per sezoną atneša apie 80 kg medaus, 2 kg bičių duonos. Lietuvos Tamsiosios Bitės šeima atneša tik iki 13 kg medaus ir 1 kg bičių duonos.
Susikryžminus šioms rasėms, ženkliai, sumažės ūkių produktyvumas. Tuo tarpu bitininkai laikantys Lietuvos Tamsiąją Bitę gauna paramą 177 €, nesukuria nei darbo vietų, nei BVP. Tai yra taip vadinami „sofos“ bitininkai, kurie neturi tikslo tamsiąją bitę laikyti dėl jos produkcijos, o tik dėl 177 € paramos. Tuo tarpu, kiti bitininkai, netekę daugiau nei pusės produkcijos, turės didžiulį nuostolį ir jokios kompensacijos negaus. Kitaip sakant bus sužlugdyti.
- Žemės Ūkio Ministerija bei ES paramos inicijuoja įvairias ūkio modernizavimo, produktyvumo skatinimo programas, kurios taps neįgyvendinamos pasklidus Lietuvos Tamsiajai Bitei. Bitininkystės paramos strateginiame plane yra sakoma, kad investicijos yra skirtos skatinti bičių šeimų produktyvumą, tuo tarpu bitininkai, įsigiję Lietuvos tamsiąją bitę ne tik sumažins ne tik savo, bet ir aplinkinių ūkių produktyvumą, kas prieštarauja bitininkystės paramos strateginiam planui.
- Nekontroliuojamai pasklidus Lietuvos Tamsiosios bitės tranams, taps neįmanoma užauginti ir suporuoti produktyvias kitų bičių rasių motinas, kas įtakos produkcijos kiekį. Motinas auginantys veisėjai yra susikūrę veisimo punktus atokiose vietovėse. Veisia bičių motinas pasižyminčias produktyvumu, ramiu būdu, atsparumu daugeliui ligų. Jas perka ne tik Lietuvos bitininkai, bet ir Lenkijos, Latvijos, Estijos. Lietuvos Tamsioji Bitė nepasižymi šiomis savybėmis, todėl nekontroliuojamas jos platinimas neabejotinai padarys neigiamą įtaką.
LBPA ,,Austėja‘‘ visada pasisakė už vietinės bitės, išsaugojimą – JEI TOKIA YRA.Tačiau ji turi būti saugoma uždaroje teritorijoje, nedarant žalos kitiems bitynams.
Patikimiausia būtų gryninti bitę ,naudojant dirbtiną vaisinimą, su nedaug šeimų. Tai nesukeltų neigiamos reakcijos kitiems bitininkams.
Po susitikimo jau galima daryti išvadas,kad tiek ŽŪM , tiek AM pateikta medžiaga gauti paramai ir įtraukti į raudonąją knygą Tamsiąją bitę yra neteisinga, tendencinga ir netiksli.
Aktyvių ir neabejingų bitininkų dėka pasiektas nenuginčijamas rezultatas. Vietinės bitės šalininkai , labai nenoriai, tačiau pripažino, kad šiai dienai tai yra mišrūnė ir iki vietinės bitės dar labai toli.
Ačiū visiems prisidėjusiems prie įrodymų rinkimo ir palaikymo.
Tik būdami vieningi , galime vieni kitiems padėti apginti savo teises.
