Darbininkės per gyvenimą palaipsniui keičia atliekamus darbus. Pereinamojo amžiaus bitėmis sąlygiškai galima vadinti vidutinio amžiaus darbininkes, kurios nuo darbų lizdo viduje pereina prie avilio apsaugos, orientacinių skrydžių ir maisto...
Read moreBitės maitintojos ir jų vaidmuo šeimoje
Bitės maitintojos – daugiausia jaunos darbininkės, prižiūrinčios ir maitinančios lervutes. Jų darbas yra vienas svarbiausių šeimos atsinaujinimo procesų, nes nuo perų maitinimo priklauso išsiritusių bičių kūno išsivystymas, fiziologinė būklė...
Read moreUžakiuoti perai ir mikroklimato svarba
Užakiuotais perais vadinamos po akučių dangteliais besivystančios priešlėliukės ir lėliukės. Šiuo laikotarpiu perai nebemaitinami, tačiau jų organizme vyksta intensyvi metamorfozė. Vystymosi sėkmė priklauso nuo šeimos palaikomos temperatūros...
Read moreAtviri perai ir jų priežiūra
Atvirais perais vadinami kiaušinėliai ir dar neužakiuotose akutėse esančios lervutės. Tai intensyviausios priežiūros reikalaujantis vystymosi laikotarpis, per kurį lervutės visiškai priklauso nuo bičių maitintojų, kokybiško maisto ir stabilaus...
Read moreBičių vystymosi trukmė: biologinė lentelė
Motina, darbininkė ir tranas pereina tas pačias pagrindines vystymosi stadijas, tačiau jų trukmė skiriasi. Motina vystosi greičiausiai, darbininkė – vidutiniškai, o tranas – ilgiausiai. Šiuos skirtumus lemia lytis, maitinimas, akutės tipas ir...
Read moreBičių darbininkių vystymasis
Bitė darbininkė nuo kiaušinėlio iki suaugusio vabzdžio pereina visiškos metamorfozės ciklą. Jį sudaro kiaušinėlio, lervutės, priešlėliukės ir lėliukės tarpsniai. Visas vystymasis įprastomis sąlygomis trunka apie 21 parą. Šio ciklo pažinimas...
Read moreBūdingi bičių porūšių ir veislinių linijų požymiai
Skirtingi bičių porūšiai ir veislinės linijos pasižymi paveldimomis morfologinių, fiziologinių bei elgsenos požymių tendencijomis. Šių požymių vertinimas padeda apibūdinti bičių kilmę, palyginti populiacijas ir numatyti, kaip šeimos gali...
Read moreBičių porūšiai, selekcinės linijos ir jų kilmė
Vakarinė medunešė bitė (Apis mellifera) per ilgą evoliucijos laikotarpį paplito didelėje Afrikos, Europos ir Vakarų Azijos teritorijoje. Skirtingose klimato bei kraštovaizdžio sąlygose susiformavo daugiau kaip dvi dešimtys geografiškai ir...
Read moreCitoplazminis paveldimumas ir jo įtaka bičių šeimai
Be branduolio genuose esančios informacijos, bitė iš motinos paveldi ir dalį ląstelės citoplazmoje esančių biologinių veiksnių. Šis paveldėjimo būdas vadinamas citoplazminiu paveldimumu. Jo reikšmė yra mažesnė negu branduolinio paveldimumo...
Read moreTėvinės linijos paveldimumas ir tranų vaidmuo
Tėvinę bičių šeimos genetinio paveldo dalį perduoda tranai. Nors jie nerenka maisto, neaugina perų ir neatlieka įprastų lizdo darbų, jų reikšmė selekcijai yra labai didelė. Kiekviena darbininkė pusę branduolio genetinės medžiagos gauna iš...
Read moreMotininės linijos reikšmė paveldimumui ir selekcijai
Motininė linija bičių selekcijoje užima ypatingą vietą, nes iš vienos veislinės motinos gali būti išauginta daug dukterinių motinų ir tranų. Taip jos genetinė medžiaga perduodama dideliam skaičiui palikuonių ir gali būti išsaugoma per daugelį...
Read moreBranduolinių genų perdavimas ir požymių raiška
Didžioji bičių genetinės informacijos dalis saugoma ląstelių branduolyje esančiose chromosomose. Branduolio genai lemia kūno sandarą, spalvą, vystymosi greitį, fiziologiją ir elgsenos ypatumus. Tačiau bitininkui svarbus požymis paprastai nėra...
Read more